Saturnas prie Mėnulio: Mėnulio pjautuvas tamsiame danguje, o žemiau jo – ryškūs Saturno ir Marso taškai
Archyvinė nuotrauka: Mėnulio, Marso ir Saturno sanglauda. Luisalvaz, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

Stebintiems dangų – Saturnas šalia Mėnulio lapkričio 20-ąją: kada jie aukščiausiai Lietuvoje

Penktadienio vakaras: lauke jau tamsu, nors laikrodis rodo vos penktą. Toliau nuo gatvės žibintų stovinčio stebėtojo akį pietryčiuose pirmiausia patraukia ryškus, į pilnatį artėjantis Mėnulis. Žemiau nuo jo matyti gelsvas, nemirksintis taškas. Tai Saturnas prie Mėnulio: lapkričio 20-osios vakarą juos skiria kiek daugiau nei 5 laipsniai.

Tokį atstumą lengva įvertinti ir be prietaisų. „Space.com“ astronomijos apžvalgoje nurodoma, kad tai maždaug trijų pirštų plotis ištiesus ranką. Pro Saturną Mėnulis praslenka kartą per mėnesį. Kitą vakarą jis jau bus gerokai nutolęs į rytus, todėl penktadienį abu dangaus kūnai bus arčiausiai vienas kito.

Lapkričio 20-osios vakarą pora kyla pietryčiuose, o apie 21 val. pasiekia pietus

„Timeanddate.com“ skaičiuoklės duomenimis, Vilniuje lapkričio 20 d. Saulė nusileidžia 16:09 Lietuvos laiku, o civilinė prieblanda baigiasi 16:50. Mėnulis tuo metu jau seniai virš horizonto, nes rytuose jis pakyla 14:05. Saturnas yra ryškiausias taškas šioje dangaus srityje, todėl jį galima įžiūrėti jau prieblandoje, kol blankesnių žvaigždžių dar nesimato.

Vakarui bėgant pora kyla ir slenka į pietus. Mėnulis aukščiausiai pakyla 20:40: maždaug 40 laipsnių virš pietų horizonto. Saturnas aukščiausią tašką pasiekia panašiu metu, apie 21 val. Abu dangaus kūnai matomi beveik visą vakarą ir pirmąją nakties pusę. Saturnas nusileidžia apie 3 val. nakties, o Mėnulis – 03:36, jau lapkričio 21-osios rytą. Kitose Lietuvos vietose laikai skiriasi iki keliolikos minučių, o vakarinėje šalies dalyje viskas vyksta šiek tiek vėliau.

Mėnulio šviesa užgožia blankias žvaigždes, bet ne Saturną

Lapkričio 20-ąją Mėnulio diskas apšviestas maždaug 82 %. Tai priešpilnis, o pilnatis bus lapkričio 24 d. Tokia šviesa nustelbia silpnesnes žvaigždes, todėl įprastų orientyrų danguje sumažėja. Saturnui tai nekliudo: pasak „Space.com“, jis puikiai matomas plika akimi.

Tame pačiame šaltinyje patariama atkreipti dėmesį į keturias žvaigždes virš Mėnulio – Algenibą, Markabą, Alferacą ir Šeatą. Jos sudaro Pegaso kvadratą ir yra pakankamai ryškios, kad išsiskirtų net šviesiame danguje. Kuo jis naudingas? Kitais vakarais Mėnulis nuslinks toliau, o Saturnas liks po šiuo kvadratu, todėl jį bus nesunku vėl rasti.

Saturnas prie Mėnulio per teleskopą: žiedai, Titanas ir Gasendžio krateris

Su teleskopu šį vakarą verta apžiūrėti abu objektus. Mėnulyje terminatorius – šviesos ir šešėlio riba – artėja prie vakarinio krašto. Pasak „Space.com“, tai geras metas Gasendžio krateriui. Šis maždaug 110 km skersmens krateris yra Drėgmių jūros (lot. Mare Humorum) pakraštyje, o jo rytinis pylimas ir centrinės viršūnės meta ryškius šešėlius. Jam apžiūrėti siūlomas teleskopas su maždaug 150 mm skersmens objektyvu.

Per teleskopą Saturne įžiūrimos debesų juostos ir žiedai. 2025 m. kovą Žemė kirto žiedų plokštumą, todėl jie buvo matomi beveik iš šono. Nuo tada žiedai vėl ryškėja. Esant geroms sąlygoms, šalia planetos galima rasti ir jos palydovus: Titaną, Dionę, Tetiją, Rėją ir Japetą. Titanas ryškiausias, todėl jo verta ieškoti pirmiausia.

Lietuvoje didžiausia kliūtis – ne Mėnulis, o debesys

Pora vakare kyla aukštai, todėl užstotas horizontas ar medžiai stebėti beveik netrukdo. Kur kas svarbiau – debesuotumas. Prognozė gali pasikeisti per kelias valandas, todėl prieš išeinant verta pasitikrinti naujausią LHMT debesuotumo prognozę svetainėje meteo.lt.

Planetų šią savaitę netrūksta ir priešaušrio danguje. Plačiau – Merkurijus lapkričio ryto danguje ir Marso ir Jupiterio pora.

Jei penktadienio vakaras bus giedras, užtenka atsitraukti nuo gatvės žibintų, atsisukti į pietryčius ir surasti Mėnulį. Ryškus taškas žemiau jo ir yra Saturnas. Kitą vakarą planeta bus toje pačioje vietoje, tik Mėnulis jau nebebus šalia, todėl rasti ją bus kiek sunkiau.

Taip pat skaitykite