Starship sugavimas: grįžtantis greitintuvas leidžiasi prie paleidimo bokšto, kurio rankos jį pagauna
Archyvinė nuotrauka: „Super Heavy“ greitintuvo sugavimas per penktąjį „Starship“ bandomąjį skrydį (2024 m. spalio 13 d.). Bech, BugWarp, Huntster, Prospectprospekt, Steve Jurvetson from Los Altos, USA, CC BY 2.0, Wikimedia Commons

Lapkričio 14-ąją – pirmasis „Starship“ sugavimas iš orbitos: ką jis reiškia „Artemis“ planams

Kaip sugauti iš orbitos grįžtančią 52 metrų raketos pakopą? „Starship“ sugavimas, kurį SpaceX atliko lapkričio 14 d. savo bazėje „Starbase“ Teksase, į šį klausimą pirmą kartą atsakė praktiškai. Paleidimo bokšto rankos pagavo antrąją pakopą (viršutinę raketos dalį, kuri pati pasiekia orbitą) 23:20 Lietuvos laiku, po daugiau kaip 22 valandų skrydžio.

Tai penkioliktasis visos „Starship“ sistemos bandomasis skrydis nuo 2023 m. Iš Lietuvos jo nebuvo galima matyti. Tačiau ryšys su Lietuva yra: „Starship“ yra vienas iš dviejų nusileidimo aparatų, kuriuos NASA bandys pagal „Artemis“ Mėnulio programą, o Lietuva 2024 m. pasirašė „Artemis“ susitarimus.

22 valandos orbitoje, 26 palydovai ir grįžimas į bokštą

Raketa pakilo lapkričio 14 d. 00:47 Lietuvos laiku. Pagal UTC (pasaulinį koordinuotąjį laiką, kuriuo paprastai skelbiami kosminiai skrydžiai) tai dar buvo lapkričio 13 d. 22:47. Antroji pakopa „Ship 42“ pasiekė maždaug 275 km aukščio žemąją orbitą ir per 42 minutes paleido 26 trečiosios kartos „Starlink“ palydovus. SpaceX teigimu, palydovai veikia ir patys kelia savo orbitas.

Trys iš jų turėjo kameras. Jos nufotografavo pakopos šiluminį skydą, t. y. apsauginę dangą, kuri saugo korpusą nuo įkaitimo grįžtant į atmosferą. Pagal šiuos vaizdus SpaceX nusprendė, kad skydas geros būklės, ir atsisakė atsarginio plano nusileisti vandenyne.

Apskriejusi Žemę maždaug 14 kartų, pakopa apie 10 sekundžių veikė vienu varikliu ir pradėjo leistis. Atmosferoje ji krito gulsčia, pilvu į priekį, kad oro pasipriešinimas sumažintų greitį. Prieš pat bokštą pakopa atsistojo vertikaliai, dar kartą įjungė variklius ir nusileido tiesiai į rankas, vadinamas „Mechazilla“. Nuo pakilimo iki sugavimo praėjo 22 val. 32 min. Ilgiau „Starship“ dar nebuvo skridęs: ankstesnis orbitinis skrydis rugsėjį truko apie tris valandas ir baigėsi Ramiajame vandenyne.

SpaceX komentatorius Dan Huot sugavimą iš orbitos pavadino „kosminių skrydžių šventuoju graliu“. Kam apskritai gaudyti raketą? SpaceX siekia bokšto rankomis įprastai grąžinti ir greitintuvus, ir antrąsias pakopas, kad visa sistema būtų daugkartinė. Iki šiol „Mechazilla“ buvo sugavusi tik greitintuvus, ir tik per suborbitinius bandymus, kai raketa iki orbitos nepakyla.

Dvigubas „Starship“ sugavimas sužlugo dėl greitintuvo

„Super Heavy“ greitintuvas, t. y. pirmoji, apatinė raketos pakopa, turėjo grįžti į bokštą maždaug 6,5 min. po pakilimo. Jei tai būtų pavykę, pirmą kartą per orbitinį skrydį būtų susigrąžintos abi pakopos. Taip neįvyko. Kaip teigė SpaceX, greitintuvas pats nutraukė grįžimą, kai jo borto sistema aptiko kuro sistemos įspėjimą. Jis pakibo virš Meksikos įlankos, tada suveikė skrydžio nutraukimo sistema ir greitintuvas nukrito į vandenį.

SpaceX vadovas Elonas Muskas vėliau aiškino, kad varikliai veikė šiek tiek silpniau nei tikėtasi, todėl grįžti nebeužteko kuro. Kitą kartą variklius planuojama išjungti maždaug sekunde anksčiau. Galutinė priežastis dar tiriama.

Iš Lietuvos skrydžio nebuvo matyti dėl orbitos polinkio

„Ship 42“ skriejo orbita, kurios polinkis 30,5°. Polinkis yra kampas tarp orbitos plokštumos ir pusiaujo. Jis nusako, kaip toli į šiaurę ir į pietus nuo pusiaujo nutolsta skrydžio trasa. Todėl pakopa nenutolo į šiaurę toliau kaip iki 30,5° šiaurės platumos, o Lietuva yra tarp maždaug 54-osios ir 56,5-osios lygiagretės. Virš Lietuvos horizonto „Ship 42“ nepasirodė.

Lietuva yra tarp „Artemis“ susitarimų šalių

2024 m. gegužės 15 d. renginyje „Vilnius Space Days“ ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė „Artemis“ susitarimus, ir Lietuva tapo 40-ąja juos pasirašiusia šalimi. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime nurodoma, kad pasirašiusios šalys įsipareigoja saugiai ir tvariai tyrinėti kosmosą, mažinti kosminių šiukšlių kiekį ir reguliariai konsultuotis. Ministerija taip pat pažymi, kad Lietuvos kosmoso sektorius auga nuo 2021 m., kai šalis tapo Europos kosmoso agentūros (ESA) asocijuotąja nare.

Šie susitarimai yra principų rinkinys, ne bilietas į Mėnulį. Vis dėlto jie sieja Lietuvą su programa, kurioje „Starship“ tenka viena svarbiausių užduočių. NASA administratorius Jaredas Isaacmanas sugavimą pavadino „beveik magija“. Jo žodžiais, tai priartino JAV prie amerikietiškos vėliavos sugrįžimo į Mėnulį.

„Artemis III“ planuojama 2027-aisiais, nusileidimas Mėnulyje – 2028-aisiais

NASA plane „Artemis III“ misija numatyta 2027 m. Ji vyks žemojoje Žemės orbitoje: „Orion“ įgula mokysis prisijungti prie SpaceX ir „Blue Origin“ nusileidimo aparatų bandomųjų egzempliorių. Į „Starship“ astronautai nelips. Nusileisti Mėnulyje NASA planuoja 2028 m.

Mėnulio versijai „Starship“ kurą teks papildyti orbitoje, o tam reikės daug paleidimų. Muskas tikisi, kad 2027 m. pirmoje pusėje „Starship“ jau skris kas savaitę. Ir šis tikslas, ir NASA misijų datos dar gali keistis.

Taip pat skaitykite