Tiangong stotis naktiniame danguje: šviesus stoties skrydžio pėdsakas tarp medžių ir žydinčio krūmo
Archyvinė nuotrauka: „Tiangong“ stoties pėdsakas danguje virš M. B. Gonnet (Argentina), 2024 m. kovas. BugWarp, CC BY 4.0, Wikimedia Commons

18-asis Kinijos skrydis su įgula – pirmasis su užsieniečiu: kodėl „Tiangong“ iš Lietuvos nematyti

Kinijos kosminė stotis „Tiangong“ netrukus turėtų sulaukti pirmojo užsienio svečio – astronauto iš Pakistano. Lietuvos danguje pati „Tiangong“ stotis tuo metu liks praktiškai nematoma. Užtat Tarptautinė kosminė stotis (TKS) lapkričio vakarais gali būti gerai matoma ir iš čia, jei dangus bus giedras.

Kinijos pilotuojamų kosminių skrydžių agentūra (CMSA) lapkričio 7 d. paskelbė, kad vienas iš dviejų atrinktų Pakistano kandidatų skris su „Shenzhou-24“ misija. Tai būtų pirmas kartas, kai užsienio astronautas lankysis Kinijos stotyje. Be to, tai būtų pirmasis bendras Kinijos ir užsienio astronautų skrydis šalies programoje.

Du kandidatai iš Pakistano ir viena vieta „Shenzhou-24“ erdvėlaivyje

Kandidatus iš Pakistano kosmoso agentūros SUPARCO nominavo CMSA. Tai Muhammadas Zeeshanas Ali ir Khurramas Daudas. Vienas jų turėtų skristi kaip naudingojo krovinio specialistas, t. y. įgulos narys, kurio darbas yra moksliniai eksperimentai, o ne erdvėlaivio valdymas. Kitas liks atsarginis. Kartu skris du kinų astronautai: vadas ir pilotas.

Atranka truko daugiau kaip metus. Kinija ir Pakistanas susitarimą dėl astronautų atrankos, rengimo ir dalyvavimo stoties misijose pasirašė 2025 m. vasarį. Kosmoso naujienų leidinio „Universe Today“ duomenimis, po pirminės, antrinės ir galutinės atrankos kandidatai paaiškėjo 2026 m. balandį. Pasak to paties leidinio, Pakistanui tai būtų pirmasis astronautas kosmose.

Oficialios skrydžio datos dar nėra. „Universe Today“ nurodo, kad startas su raketa „Ilgasis žygis 2F“ (Chang Zheng 2F) planuojamas lapkričio 25 d., ir tai būtų 18-asis Kinijos skrydis su įgula. CMSA datos nepaskelbė, o įgulos vardai paprastai skelbiami dieną prieš startą, tad planai dar gali keistis. O kas iš to stebėtojui Lietuvoje?

„Tiangong“ stotis skrieja per toli į pietus nuo Lietuvos

Palydovų stebėjimo skaičiuoklės „Heavens-Above“ duomenimis, „Tiangong“ skrieja 383–389 km aukštyje, o jos orbitos polinkis yra 41,5°. Polinkis – tai kampas tarp orbitos plokštumos ir pusiaujo. Jis parodo, iki kurios platumos stotis nutolsta į šiaurę. Taigi toliau nei 41,5° šiaurės platumos ji neskrieja. Pietinis Lietuvos pakraštys yra apie 54° š. pl., tad stoties trasą nuo mūsų skiria daugiau kaip 1 300 km.

Iš tokio atstumo stotis net palankiausiu atveju pakiltų tik žemai virš pietinio horizonto. Ten ją užstoja medžiai, pastatai ir storesnis oro sluoksnis. „Heavens-Above“ lapkričio 15–25 d. Vilniui nerodo nė vieno matomo „Tiangong“ praskridimo.

Lietuvos danguje lapkričio vakarais skrieja TKS

Su TKS kitaip. NASA nurodo, kad jos orbitos polinkis yra 51,6°, todėl ji priartėja prie Lietuvos gerokai labiau. Pagal „Heavens-Above“ prognozę Vilniui, šiomis dienomis aukščiausiai virš horizonto ji turėtų pakilti šiais vakarais (laikas – Lietuvos laiku):

  • lapkričio 19 d. 18:03–18:07 – pasirodo vakarų pietvakariuose, aukščiausiai pakyla 42° pietų pietryčiuose;
  • lapkričio 21 d. 18:04–18:08 – pasirodo vakarų pietvakariuose, aukščiausiai pakyla 50° pietuose;
  • lapkričio 24 d. 17:17–17:23 – pasirodo vakarų pietvakariuose, aukščiausiai pakyla 50° pietuose.

Šių praskridimų ryškumas – nuo −3,0 iki −3,2 žvaigždinio dydžio. Kuo mažesnis skaičius, tuo objektas ryškesnis, tad stotis bus ryškesnė už bet kurią žvaigždę ir jai pamatyti užtenka plikos akies. Lapkričio 21 d. ji išnyks dar aukštai pietryčiuose, nes tuo metu pasiners į Žemės šešėlį. Laikai skaičiuoti Vilniui. Kitai vietovei skaičiuoklėje reikia įvesti savo koordinates, o artėjant datai prognozę verta patikrinti iš naujo, nes stoties orbita koreguojama. Debesuotumo prognozę skelbia LHMT (meteo.lt).

Kinijai tai žingsnis link tarptautinių įgulų

Pirmasis stoties modulis „Tianhe“ į orbitą iškeltas 2021 m. balandžio 29 d. Nuo tada stotyje dirbo tik Kinijos astronautai. „Universe Today“ šį skrydį vertina kaip Kinijos žingsnį link tokio tarptautinio bendradarbiavimo, kokį plėtoja NASA ir Europos kosmoso agentūra. Leidinys jį sieja ir su Kinijos planais Mėnulyje, kurių viršūne turėtų tapti Tarptautinė Mėnulio tyrimų stotis (ILRS). Iki šiol Kinijos ir Pakistano bendradarbiavimas daugiausia apsiribojo infrastruktūra Žemėje.

Jei skrydis vyks pagal planą, pakistanietis stotyje turėtų praleisti maždaug savaitę. Į Žemę jis turėtų grįžti ne su „Shenzhou-24“, o su „Shenzhou-23“ erdvėlaiviu. Kuris iš dviejų kandidatų skris, greičiausiai paaiškės tik starto išvakarėse.

Taip pat skaitykite