Zondas Voyager 1: dailininko vaizduojamas erdvėlaivis su didele balta antena tarp žvaigždžių ir Paukščių Tako
NASA/JPL, Public domain, Wikimedia Commons

Astronomijos mėgėjams – „Voyager 1“ pasiekia vieną šviesos parą: kada tai įvyks Lietuvos laiku

„Zondas jau paliko Saulės sistemą“ – taip dažnai sakoma apie „Voyager 1“, bet tikslesnė formuluotė kuklesnė. Zondas „Voyager 1“ 2012 m. rugpjūčio 25 d. kirto heliopauzę – heliosferos, Saulės vėjo pripūsto burbulo, ribą. Kur tiksliai prasideda tarpžvaigždinė erdvė, mokslininkai tebediskutuoja.

Kitas zondo slenkstis apibrėžtas daug tiksliau. Lapkričio 18 d. jis nutols nuo Žemės viena šviesos para – tokį atstumą šviesa įveikia per 24 valandas. Joks erdvėlaivis taip toli dar nebuvo nuskridęs.

Riba – lapkričio 18-ąją, vidurdienį Lietuvos laiku

NASA skaičiavimais, šią ribą „Voyager 1“ pasieks 2026 m. lapkričio 18 d. 5:16:07 JAV rytinės pakrantės laiku. Tai 10:16:07 UTC (pasaulinio koordinuotojo laiko), o Lietuvos laiku – 12:16:07. Tą akimirką zondą nuo Žemės skirs 25 902 068 356 km, arba apie 173 astronominius vienetus. Vienas astronominis vienetas – vidutinis atstumas nuo Žemės iki Saulės.

Pačiam zondui ši akimirka nieko nereiškia. NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) pranešime pabrėžiama, kad perkopus šią ribą nei zonde, nei aplink jį niekas fiziškai nepasikeis. Riba simbolinė, bet labai vaizdi: tai daugiau kaip keturis kartus toliau nei vidutinis Plutono atstumas nuo Saulės.

Žinutė keliauja parą, atsakymas – dar vieną

Zondas skrieja maždaug 61 000 km/h greičiu, t. y. apie 17 km per sekundę. Paleistas 1977 m. rugsėjo 5 d., jis 1998 m. aplenkė „Pioneer 10“ ir nuo tada yra toliausiai nuo Žemės nutolęs žmogaus sukurtas objektas.

Ryšys dėl to virsta kantrybės išbandymu. JPL pranešime cituojama „Voyager“ projekto vadovė Suzanne Dodd: „Jei norite pasisveikinti su zondu, išsiunčiate žinutę, grįžtate namo ir laukiate dvi dienas.“

Spalį toks vėlavimas kėlė nerimą. Spalio 18 ir 19 d. NASA Giliojo kosmoso ryšių tinklas (Deep Space Network) zondo signalo nepagavo, ryšys atsikūrė tik spalio 20 d. Inžinieriai nustatė, kad nustojo veikti vienas orientacijos variklių komplektas, o gedimų apsaugos sistema perjungė zondą į atsarginius. JPL duomenimis, priežastis dar nenustatyta. Misijos vadovas Kareem Badaruddin pripažino, kad komanda tokio zondo elgesio dar nebuvo mačiusi.

Iš dešimties prietaisų zondas „Voyager 1“ naudoja du

Paleidžiant zonde buvo 10 mokslinių prietaisų. Pagal NASA misijos būsenos puslapį, dabar veikia du: magnetometras ir plazmos bangų posistemis. Kosminių spindulių prietaisas išjungtas 2025 m. vasario 25 d., mažos energijos įelektrintų dalelių – 2026 m. balandžio 17 d. Abu išjungti taupant energiją.

Elektrą gamina radioizotopiniai termoelektriniai generatoriai: jie elektra paverčia radioaktyviojo plutonio skilimo šilumą. Zonde įrengti trys tokie generatoriai. JPL nurodo, kad kasmet prarandama maždaug po 4 W. Rugsėjo pradžioje komanda atliko operaciją, pavadintą „Big Bang“, – tris zondą šildančius įrenginius pakeitė mažiau energijos naudojančiais. JPL duomenimis, be šio pakeitimo dar vieną prietaisą tektų išjungti jau 2027 m. vasarą.

Ką tokiu atstumu dar įmanoma išmatuoti? Zondo prietaisai užfiksavo keturis magnetinio lauko stiprio ir dalelių tankio šuolius. Po ketvirtojo, 2020 m. viduryje, rodmenys taip ir liko aukšti. NASA Goddardo kosminių skrydžių centro fizikas Jeewoo Park, kurį cituoja žurnalas „Science News“, mano, kad zondą gali tebesiekti Saulės išsiveržimų sukelti atgarsiai. Tai kol kas hipotezė.

Iš Lietuvos – šviesos akcija ir tiesioginė transliacija

Paties zondo danguje nepamatysi – su juo susisiekia tik Giliojo kosmoso ryšių tinklo antenos. Žurnalas „BBC Sky at Night Magazine“ ir „EarthSky“ nurodo, kad „Voyager 1“ tolsta Gyvatnešio žvaigždyno kryptimi.

Prisijungti galima ir iš Lietuvos. NASA kviečia lapkričio 17 d., antradienį, po saulėlydžio dalyvauti akcijoje „Shine Bright for Voyager’s Light-Day“ – sukurti simbolinę auksinės šviesos bangą aplink planetą. Per NASA svetainę išmanusis telefonas ar planšetė Morzės abėcėle sumirksi „VGR“ – „Voyager“ šaukinį. Vilniuje, „timeanddate.com“ duomenimis, tą dieną Saulė leidžiasi 16:13.

Lapkričio 19 d. 12 val. JAV rytinės pakrantės laiku, t. y. 19:00 Lietuvos laiku, JPL vyks diskusija su misijos vadovais ir mokslininkais. NASA ją transliuos tiesiogiai svetainėje nasa.gov/live.

Kitas slenkstis – „Voyager 2“ ir tolima žvaigždė

Dvynys „Voyager 2“ tokią pačią ribą turėtų pasiekti 2035 m. lapkritį. NASA skaičiavimais, „Voyager 1“ po maždaug 40 tūkst. metų prasilenks su žvaigžde Gliese 445 maždaug 1,7 šviesmečio atstumu (šviesmetis – atstumas, kurį šviesa nuskrieja per metus). Ryšys tiek netruks, bet abu zondai skrieja su auksinėmis plokštelėmis, kuriose įrašyti Žemės garsai ir vaizdai.

Norint prisijungti prie akcijos, antradienį po saulėlydžio užtenka atsidaryti go.nasa.gov/shinebright ir leisti telefonui sumirksėti tris raides. Telefono blyksnis zondo nepasieks, bet tikra žinutė iš Žemės iki jo keliauja būtent tiek – visą parą.

Taip pat skaitykite