Bičių elgsenos stebėjimas: medunešės bitės prie spalvingai dažyto medinio avilio angos
shawn caza (beekeeping.isgood.ca), CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

Birželio kaitra Lietuvoje ir medunešės bitės: kodėl staigus karštis pavojingesnis už ilgą

Kuris karštis bitėms pavojingesnis – ilgai trunkantis ar staiga užklumpantis? JAV Vašingtono valstijos universiteto (WSU) entomologai tikėjosi, kad abu pakenks panašiai. Žurnale „Scientific Reports“ 2026 m. paskelbtas jų laboratorinis eksperimentas su medunešėmis bitėmis parodė kitką. Staigus karščio šuolis pakeitė bičių fiziologiją ir žarnyno mikroorganizmų bendriją, o mirtingumas buvo didesnis. Pastoviai šiltesnėje aplinkoje laikytos bitės prisitaikė.

Lietuvai ši tema nėra tolima. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, šių metų birželio 27–29 d. beveik visoje šalyje buvo fiksuota kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys.

Trys temperatūros režimai ir dvi mitybos sąlygos

Tyrimo pagrindinė autorė – WSU Entomologijos katedros docentė Priya Chakrabarti Basu. Eksperimentui paimtos ką tik išsiritusios bitės iš šešių šeimų, kurių motinėlės buvo seserys. Taip bičių genetinis pagrindas buvo panašus. Į kiekvieną narvelį atsitiktinai paskirstyta apie 150 bičių, o narveliai laikyti vienu iš trijų režimų:

  1. pastovi bitėms optimali temperatūra;
  2. pastoviai padidinta temperatūra;
  3. iš pradžių optimali temperatūra, o po kelių dienų – staiga padidinta.

Visos grupės gavo vandens ir cukraus sirupo, o pusė kiekvienos grupės – dar ir žiedadulkių papildą. Taip lyginta gera mityba su prasta, nes keli stresai gali veikti kartu. WSU pranešime nenurodoma, kokios buvo tikslios temperatūros, kiek truko karštis ir kaip rezultatus paveikė mityba.

Ilgas karštis bitėms pakenkė mažiau – jos prisitaikė

Bitės, kurios nuo pat išsiritimo gyveno šiltesnėje aplinkoje ir joje liko, prie jos prisitaikė. Grupė, kurią karštis užklupo po kelių dienų optimalios temperatūros, greitai prisitaikyti nespėjo. Būtent šių bičių mirtingumas buvo didesnis, pasikeitė ir jų fiziologija.

P. Chakrabarti Basu tokį skirtumą sieja su hormeze – reiškiniu, kai streso laikas ar stiprumas lemia priešingą nei įprasta poveikį. Tai autorės prielaida, ne įrodytas mechanizmas. Tyrėjus nustebino ir žarnyno mikrobiomo pokyčiai. Mikrobiomas – bičių žarnyne gyvenančių mikroorganizmų bendrija: šie mikrobai padeda virškinti žiedadulkes bei cukrus ir saugo nuo ligų. Bet ar narvelyje gautas rezultatas tinka ir aviliui lauke?

Birželio pabaigoje Lietuvoje karštis kilo sparčiai

LHMT apžvalgoje nurodoma, kad virš Vidurio Europos sustiprėjęs anticiklonas užblokavo Atlanto ciklonus, o pietryčių ir pietų krypčių oro srautai į Lietuvą atnešė atogrąžų kilmės orą. Esant giedriems ar mažai debesuotiems orams, silpnam vėjui ir stipriai Saulės spinduliuotei, temperatūra dienomis sparčiai kilo. Birželio 27–29 d. ji siekė 30,0–36,3 °C, o karščiausia buvo birželio 28 d. Druskininkuose – 36,3 °C. Pietų Lietuvoje vietomis kaitra tęsėsi iki liepos 1 d.

Šio eksperimento išvadų tiesiogiai perkelti į Lietuvos bitynus negalima. Jis atliktas laboratorijoje su jaunomis bitėmis narveliuose, o ne su šeima avilyje. P. Chakrabarti Basu pažymi, kad šeimoje gyvenančioms medunešėms padeda socialinė struktūra ir bendri ištekliai – jie sušvelnina dalį aplinkos stresų. Pavienės bitės tokios atramos neturi, todėl, autorės manymu, gamtoje karštis joms gali pakenkti labiau.

Medunešių bičių Lietuvoje laikoma daug. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, kuriuos pateikia Žemės ūkio ministerijos 2025 m. rinkos stebėsenos studija, 2025 m. sausio 1 d. buvo registruota 194,8 tūkst. bičių šeimų. Jas laikė 7 125 bičių laikytojai.

Ryšys su pesticidais – kol kas tik hipotezė

Ankstesni tyrimai siejo sutrikusį bičių žarnyno mikrobiomą su didesniu jautrumu kai kuriems pesticidams. P. Chakrabarti Basu mano, kad panašų poveikį gali turėti ir staigaus karščio sukelti mikrobiomo pokyčiai. Ji pati pabrėžia, kad tai teorija, kurią dar reikia patikrinti.

Tolesniems tyrimams lieka du klausimai. Ar karščio pakeistas mikrobiomas iš tiesų didina bičių pažeidžiamumą? Ir ar laboratorijoje matytas skirtumas tarp staigaus ir ilgo karščio pasitvirtina avilyje, kur šeima temperatūrą reguliuoja kartu? Tolesnių tyrimų terminų WSU pranešime nėra. Kol kas aišku tiek, kad laboratorijoje jaunoms medunešėms labiau pakenkė ne karščio trukmė, o jo staigumas.

Taip pat skaitykite