4 bičių elgsenos tipai, kuriuos VILNIUS TECH sistema atpažįsta prie avilio – ir ko ji dar nemoka
Bitininko rutina paprasta: nori žinoti, kaip laikosi šeima, keli avilio dangtį ir trauki rėmus. Tik bičių elgsenos stebėjimas iš arti visada šiek tiek sujaukia pačios šeimos gyvenimą, o pamatytas vaizdas tėra akimirka. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkai siūlo žiūrėti kitur – į avilio angą. Ir ne žmogaus, o kameros akimis.
Idėja skamba kukliai, bet tikslas ambicingas: dalį patyrusio bitininko nuojautos paversti algoritmu, kuris budėtų prie avilio visą parą. Lieka klausimas, kiek toje vizijoje jau yra veikiančios technologijos, o kiek – planų.
Avilio anga – langas, pro kurį žiūri neuroninis tinklas
Darbams vadovauja VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto docentas Tomyslav Sledevič. Kaip nurodo universitetas, kuriama sistema remiasi kompiuterine rega ir giliuoju mokymusi – neuroniniais tinklais, kurie mokosi iš tūkstančių pažymėtų vaizdo kadrų. Ji turėtų veikti kompaktiškuose kompiuteriuose šalia avilių ir atskirti bites, tranus bei vapsvas. Sistemai rūpi ne tik tai, kas nutūpė prie angos. Ji turi nustatyti ir judėjimo kryptį, greitį bei elgseną.
Mokslininko teigimu, avilio įėjimas „yra tarsi langas“ į šeimos būklę. Pro angą bitės skraido rinkti maisto, prie jos vėdina avilį ir jį gina. Kompiuteris čia galėtų stebėti bites be pertraukos ir įspėti bitininką, pastebėjęs nukrypimą nuo įprasto ritmo.
Nuo žiedadulkių iki gynybos – septyneri metai tyrimų
Darbas prasidėjo 2018 metais, kai neuroniniai tinklai buvo mokomi atpažinti žiedadulkes nešančias bites. 2022 m. žurnale „Agriculture“ T. Sledevič su kolegomis Artūru Serackiu ir Dariumi Ploniu aprašė žiedadulkių detektorių, veikiantį specialiai konfigūruojamoje mikroschemoje (FPGA). Jis buvo mokomas vaizdais, nufilmuotais prie šešių avilių angų, ir kadrus klasifikavo maždaug 92 % tikslumu.
Svarbiausias kol kas rezultatas paskelbtas 2025 m. vasarį žurnale „PLOS ONE“. Penkių autorių komanda sudarė 7 200 kadrų duomenų rinkinį iš aštuonių avilių ir išmokė sistemą atpažinti keturis elgsenos modelius:
- maisto rinkimą – bičių skrydžius į lauką ir atgal;
- vėdinimą, kai bitės prie angos plasnoja sparnais ir varo orą;
- vadinamąjį „skalbimą“ (angl. washboarding) – ritmingą siūbavimą ant avilio priekio, kurio paskirtis iki šiol nėra iki galo aiški;
- gynybą.
Bitės aptiktos YOLOv8 modeliais, o elgsena nustatyta pagal kiekvienos bitės padėtį, kryptį, trajektoriją ir greitį nustatytoje nutūpimo lentelės zonoje. Autoriai skelbia 98 % vidutinį aptikimo tikslumą ir iki 36 kadrų per sekundę apdorojimo spartą. Savo darbą jie vadina pirmuoju žinomu tyrimu, kuriame bičių elgsenos modeliai prie avilio angos atpažįstami iš vaizdo.
Bet ar 98 % reiškia, kad sistema beveik neklysta? Ne visai. Šis skaičius rodo, kaip patikimai kadre randama pati bitė, o ne kaip tiksliai suprantama, ką ji daro. Elgsenos prie angos persidengia, todėl joms atskirti tyrėjai pasitelkė trajektorijų ir tankio žemėlapius. Rezultatas, gautas su aštuoniais aviliais, dar neįrodo, kad tas pats veiks bet kuriame bityne.
Lietuvos bitynuose – beveik 195 tūkst. bičių šeimų
Žemės ūkio ministerijos svetainėje paskelbtoje 2025 m. rinkos stebėsenos studijoje, remiantis Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, nurodoma, kad 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo registruota 194,8 tūkst. bičių šeimų, kurias laikė 7 125 bitininkai. Vidutiniškai vienam bitininkui tenka daugiau kaip 27 šeimos. Kiekvienos jų angos akimis neišstebėsi. O avilio atidarymas yra trikdis – „PLOS ONE“ straipsnio autoriai savo darbo tikslu ir įvardija mažesnį rankinių apžiūrų poreikį.
Universitetas mini ir kitą taikymą – miesto bitininkystę. Mieste aviliai dažnai stovi ant stogų ar nedideliuose kiemuose, kur dažnai užsukti ne visada patogu. Tokiam aviliui nuolat budinti kamera turėtų daugiausia prasmės.
Nuotolinis bičių elgsenos stebėjimas kol kas – ne išmanusis avilys
Kitas žingsnis – sujungti atskiras funkcijas į vieną sistemą, kuri, pastebėjusi neįprastus pokyčius, siųstų pranešimą į bitininko telefoną. Tyrėjai nagrinėja, kaip automatiškai įvertinti įskrendančių ir išskrendančių bičių intensyvumą, vėdinimą, avilio valymą, maisto perdavimą viena kitai ir gynybines reakcijas. Ateityje sistemą planuojama papildyti svarstyklėmis, temperatūros ir drėgmės jutikliais bei garso analize. Garsas atsirado ne netikėtai: 2026 m. liepą Gamtos tyrimų centre vykusio seminaro programoje buvo numatytas T. Sledevič pranešimas apie įterptinių vaizdo ir garso apdorojimo sistemų taikymą avilių stebėsenai.
Pats mokslininkas pripažįsta, kad visiškai išmanusis avilys kol kas yra ateities vizija, o dabar daugiausia dėmesio skiriama tiksliam bičių veiksmų atpažinimui. Tai sąžiningas patikslinimas. Redakcijos vertinimu, didžiausia tokios sistemos vertė galėtų būti ne patys įspėjimai telefone, o tai, kad avilio dangtį reikėtų kelti rečiau – būtent tai tyrėjai ir įvardija kaip tikslą.


