Fizikos mėgėjams – CERN įrodymai apie rečiausią B mezono skilimą: tarp autorių ir Vilniaus fizikai
Ekrane – dvejų metų protonų susidūrimų įrašai. Fizikas juose ieško retos akimirkos, kai trumpaamžė dalelė suskyla į du miuonus. Tokių akimirkų beveik nėra: pagal teoriją taip suskyla maždaug vienas B0 mezonas iš 10 mlrd.
Būtent tokio skilimo įrodymų dabar pateikė LHCb eksperimentas CERN laboratorijoje prie Ženevos. Lapkričio 3 d. CERN seminare pristatytas rezultatas – pirmieji vieno eksperimento įrodymai, kad B0 mezonas gali suskilti į miuoną ir antimiuoną. Preprintą pasirašė beveik 1 200 autorių, tarp jų – ir Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkai.
Vienas skilimas iš 10 mlrd. – dar ne atradimas
B0 mezonas – trumpaamžė dalelė iš dviejų kvarkų, kurių vienas yra sunkusis b kvarkas. Tokios dalelės išgyvena apie 1,5 pikosekundės, o pikosekundė – trilijonoji sekundės dalis. Miuonas – sunkesnis elektrono giminaitis.
LHCb pranešime nurodoma, kad analizei panaudoti 2024 ir 2025 m. duomenys, surinkti atnaujintu LHCb detektoriumi per trečiąjį Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) darbo etapą. Vien šių duomenų signalas siekia 3 sigmas, o sujungus juos su ankstesnių etapų duomenimis – 3,2 sigmos. Sigma čia – statistinis matas: kuo jis didesnis, tuo mažiau tikėtina, kad signalą sukūrė atsitiktinis fonas. Atradimu dalelių fizikoje paprastai laikomas tik 5 sigmų rezultatas, todėl LHCb kalba apie įrodymus, o ne apie patvirtintą stebėjimą.
Atsargumas turi pagrindo. 2015 m. bendroje LHCb ir CMS analizėje, paskelbtoje žurnale „Nature“, taip pat buvo nurodyti šio skilimo įrodymai, tačiau vėlesnės analizės jų nepatvirtino. Naujasis preprintas (arXiv:2611.00230) kol kas nerecenzuotas.
Išmatuotas skilimo dažnis atitinka Standartinio modelio – teorijos, aprašančios žinomas elementariąsias daleles ir jų sąveikas, – prognozę. Anot LHCb, gauta centrinė vertė daro šį skilimą rečiausiu iki šiol išmatuotu B mezonų skilimu. Tame pačiame darbe pateikti ir tiksliausi pasaulyje giminingo Bs0 mezono skilimo į du miuonus matavimai.
Grupė LHCb Vilnius – tarp tyrimo autorių
Preprinto afiliacijų sąraše Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą nurodo keturi autoriai. Vienas jų – dr. Mindaugas Šarpis, vadovaujantis grupei LHCb Vilnius. VU Fizikos fakulteto duomenimis, LHCb kolaboracijos taryba universitetą oficialiu eksperimento institutu priėmė 2024 m. rugsėjį, o grupė veikia VU Fotonikos ir nanotechnologijų institute.
Grupė kuria ir charakterizuoja naujas detektorių technologijas, analizuoja dalelių fizikos duomenis. 2026 m. rugsėjo 14–18 d. Vilniaus universitetas pirmą kartą Lietuvoje surengė kolaboracijos konferenciją „LHCb Week“: VU skelbė, kad joje dalyvaus apie 600 eksperimento narių, iš jų apie 200 – gyvai. Lietuva, VU duomenimis, yra CERN asocijuotoji narė nuo 2018 m. ir siekia visateisės narystės.
Zeptometras – mastelis, kuriame ieškoma naujų dalelių
Tokie matavimai siejami su vadinamuoju zeptopasauliu – atstumais apie zeptometrą. Tai trilijonoji nanometro dalis. Palyginimui: regimosios šviesos bangos ilgis siekia 380–750 nm.
Kaip skilimas gali ką nors pasakyti apie tokius mažus atstumus? Retas procesas vyksta per kvantinius tarpinius etapus, kuriuose trumpam gali dalyvauti ir sunkios, dar neatrastos dalelės. Kuo dalelė sunkesnė, tuo mažesniu atstumu pasireiškia jos poveikis. Todėl tikslus skilimo dažnio matavimas leidžia netiesiogiai patikrinti, ar tokių dalelių esama. LHCb pranešime minimi modeliai su papildomais Higso bozonais, Z′ bozonais ar leptokvarkais – jie galėtų šio skilimo dažnį gerokai pakeisti.
Šįkart nukrypimo nuo teorijos nėra. Kuo tada rezultatas vertingas? Kiekvienas teoriją atitinkantis matavimas siaurina sritį, kurioje dar gali slėptis Standartinio modelio plėtiniai, – tai LHCb pabrėžia ir savo pranešime. Tyrėjai tikisi ilgainiui užčiuopti daleles, kurios padėtų paaiškinti tamsiąją materiją ir tai, kodėl Visatoje daug daugiau materijos nei antimaterijos.
LHCb eksperimentas laukia kito atnaujinimo
Kembridžo universiteto fizikas, tyrimo bendraautoris Harry Cliffas pažymi, kad per metus detektorius dabar surenka tiek duomenų, kiek anksčiau – maždaug per dešimtmetį. Foną atsijoti padeda mašininis mokymasis. Vis dėlto įrodymams virsti atradimu reikės daugiau duomenų.
LHCb pranešime nurodoma, kad dar vienas detektoriaus atnaujinimas 4-ojo dešimtmečio viduryje galėtų maždaug dešimt kartų padidinti duomenų rinkimo spartą. Idealiu atveju, pasak H. Cliffo, būtų galima surinkti „daug šimtų“ tokių skilimų ir išmatuoti juos tiksliai. Tačiau planai neapibrėžti: anot jo, Jungtinė Karalystė neseniai atšaukė šio projekto finansavimą. Artimiausias tikslas kuklesnis – su naujais LHC duomenimis pasiekti 5 sigmų ribą ir B0 mezono skilimą į du miuonus paskelbti atrastu.

