Didžiųjų kormoranų lizdai ant sausų medžių Juodkrantės kolonijoje
Archyvinė nuotrauka: didžiųjų kormoranų lizdai Juodkrantėje, 2006 m. Wojsyl, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

Beveik 31 % mažiau perinčių kormoranų porų Lietuvoje: ką jų valgiaraštis sako apie Baltiją

Kormoranai Lietuvoje dažniausiai minimi kaip žvejų konkurentai ir grėsmė Juodkrantės sengirei. Estijoje šiemet apdovanotas tyrimas tą patį paukštį rodo kitu kampu. Ne kaip kenkėją, o kaip ženklą, kas keičiasi Baltijos pakrantės vandenyse.

Lietuvos skaičiai tuo metu juda savo keliu. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) paskelbtoje monitoringo lentelėje 2026 m. užfiksuotos 6 446 perinčios poros didžiųjų kormoranų. Tai 30,9 % mažiau nei 2025-aisiais. Kas už šio pokyčio slypi, lentelė nepasako.

Lietuvoje perinčių kormoranų per metus sumažėjo beveik trečdaliu

VSTT duomenys apima šešias kolonijas saugomose teritorijose ir septynias už jų ribų. Skaičiuojami lizdai, t. y. perinčios poros. Tais metais išaugę jaunikliai ir dar neperintys jauni paukščiai į apskaitą nepatenka. 2019–2025 m. bendras porų skaičius svyravo nuo 7 270 iki 9 340, o 2026-ųjų rezultatas yra mažiausias per visą lentelės laikotarpį.

Ryškiausias pokytis – Juodkrantėje. Čia porų sumažėjo nuo 3 335 iki 1 975, todėl daugiausia perinčių kormoranų dabar suskaičiuota Nemuno deltoje – 2 698 poros. Mažiau jų perėjo ir prie Plazės ežero Pajūrio regioniniame parke: 1 100 porų vietoje 1 580.

Didieji kormoranai yra saugomi. Vis dėlto Juodkrantės kolonijoje pavasarį į lizdus sudėti kiaušiniai šaldomi – taip reguliuojama populiacija ir saugoma sengirė. Ar 2026 m. sumažėjimą lėmė būtent tai, VSTT lentelėje nenurodoma.

Kormoranai Lietuvoje ir Estijoje: porų skirtumas – daugiau nei penkis kartus

Estijos mokinių tyrimų konkurse 2026 m. apdovanotame ir žurnale „Akadeemiake“ paskelbtame darbe nagrinėta Saremos salos kormoranų gausa 1992–2025 m. bei žmonių požiūris į šiuos paukščius. Mastas kitoks nei pas mus. Estijos aplinkos agentūros duomenimis, 2024 m. šalyje perėjo apie 43 600 porų maždaug 50-yje aktyvių kolonijų. VSTT lentelėje tais pačiais metais Lietuvoje – 8 021 pora.

Abiejose šalyse kormoranai yra sugrįžėliai. Europoje jie saugomi nuo 1979 m., o populiacijos atsigavo uždraudus pesticidą DDT. Estijoje pirmasis patvirtintas perėjimas užfiksuotas 1983 m., Saremoje nuolatinė populiacija susiformavo 1992 m. Ten porų daugėjo iki 2016-ųjų, paskui jų sumažėjo, o pastarąjį dešimtmetį skaičius išlieka panašus kaip prieš 20 metų.

Ar kormoranų gausa – tik žvejų ir miškininkų rūpestis?

Kormoranų grobyje daugėja invazinių juodažiočių grundalų

Kormoranai minta oportunistiškai, t. y. gaudo tai, ko vandenyje daugiausia. Estų darbe nurodoma, kad jų racione vis daugiau invazinio juodažiočio grundalo ir trispyglių dyglių. Per dieną paukštis suėda maždaug penktadalį savo kūno masės žuvies, tačiau su verslinėmis rūšimis jo grobis sutampa nedaug. Mokslininkų vertinimu, Estijos pakrančių vandenyse žuvį maždaug po lygiai pasidalija žvejai, kormoranai ir ruoniai.

Lietuvoje panaši sąsaja jau aprašyta. Lietuvos mokslininkai (V. Rakauskas, Ž. Pūtys ir kt.) 2013 m. žurnale „Acta Ichthyologica et Piscatoria“ paskelbė Kuršių marių tyrimą. Pagal jo stabiliųjų izotopų modelius, juodažiotis grundalas sudaro reikšmingą plėšriųjų žuvų ir paukščių, tarp jų didžiųjų kormoranų, mitybos dalį. Stabilieji izotopai – cheminiai audinių žymekliai, pagal kuriuos galima atsekti, kuo gyvūnas maitinosi. Autorių manymu, plėšrūnai gali padėti riboti šio atėjūno gausą marėse.

Estų išvada: pirma mitybos duomenys, paskui sprendimai

Tyrimo apklausoje dalyvavo 400 žmonių. Maždaug 51 % jų kormoranus vertino neutraliai, apie 33 % – neigiamai. Kontrolės priemonėms, tokioms kaip kiaušinių tepimas aliejumi ar paukščių šaudymas, pritarė apie 44 % apklaustųjų, daugiausia darbingo amžiaus. Jaunesni žmonės kormoranus vertino palankiau.

Darbe siūloma prieš imantis didesnių priemonių ištirti kormoranų mitybą skirtinguose regionuose ir skirtingais sezonais, o apklaustieji labai svarbiu laikė mokslu grįstos informacijos sklaidą ir aiškią komunikaciją. Kormoranų gausa, pasak tyrimo, atspindi platesnius Baltijos pokyčius: juodažiočių grundalų ir trispyglių dyglių gausą, buveinių kaitą.

Redakcijos vertinimu, ši logika tinka ir Lietuvai. Kai perinčių porų per metus sumažėja beveik trečdaliu, svarbu žinoti ne tik, kiek kormoranų liko, bet ir, ką jie šiandien gaudo Kuršių mariose. Ar būsimi sprendimai dėl šių paukščių bus grindžiami naujais mitybos duomenimis?

Taip pat skaitykite