Piramidės formos švino svarelis su karabinu, naudojamas žvejyboje
Chemicalinterest, Public domain, Wikimedia Commons

3 terminai švininiams svareliams: kas keisis žvejybos parduotuvėse Lietuvoje

Kabliukas užkliūva už akmens, valas trūkteli ir nutrūksta – švininiai svareliai lieka ežero dugne. Žvejui tai smulkmena: naują svarelį pririšti užtrunka minutę. Europos Komisija tą pačią smulkmeną vertina kitaip ir šviną žvejybos reikmenyse ima riboti visoje Europos Sąjungoje.

2026 m. lapkričio 12 d. Komisija priėmė reglamentą (ES) 2026/2501, kuriuo keičiamas REACH – ES cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų reglamentas. Lietuvoje apie pokyčius prekybai lapkričio 17 d. pranešė Aplinkos ministerija. Pirmiausia jie turės įtakos ne žvejams, o parduotuvėms.

Lietuvos parduotuvėse – įspėjimas apie švino pavojų

Aplinkos ministerijos pranešime nurodoma, kad nuo 2027 m. kovo 3 d. visose ES valstybėse žvejybos reikmenų pardavėjai turės aiškiai pateikti įspėjimą apie švino turinčius svarelius ir masalus. Jis turi būti matomas prekybos vietoje, o prekiaujant internetu – svetainėje. Įspėjime nurodoma, kad gaminyje yra švino, kuris labai toksiškas aplinkai ir gali pakenkti vaisingumui arba negimusiam kūdikiui.

Tai ne viskas. Pirkėjas taip pat turi sužinoti draudimų terminus ir tai, kad informacijos apie bešvines alternatyvas galima rasti ECHA – Europos cheminių medžiagų agentūros – svetainėje. Įspėjimas pateikiamas pardavimo vietos valstybės narės oficialiąja kalba, tad Lietuvos parduotuvėse jis turės būti lietuviškas. Internetinei prekybai taikoma valstybės, kurioje prekiaujama, kalba, nebent ta valstybė nustato kitaip.

Įspėjimo nereikės masalams iš vario lydinių, kuriuose švino yra mažiau nei 3 proc. masės, ir užspaudžiamiems svareliams, sveriantiems 0,06 g ar mažiau, jei jie parduodami sandariose, vaikams sunkiai atidaromose pakuotėse. Šioms išimtims netaikomas ir prekybos draudimas.

Švininiai svareliai iš prekybos trauksis etapais iki 2031-ųjų

Draudimai taikomi svareliams ir masalams, kuriuose švino yra 1 proc. masės ar daugiau. Jie įsigalios ne iš karto:

  • pirmiausia – švino turinčioms žvejybos vieloms ir atsikabinantiems svareliams, nepriklausomai nuo jų svorio;
  • svareliai ir masalai iki 50 g nuo 2029 m. gruodžio 3 d. nebegalės būti tiekiami rinkai ir naudojami verslinėje žvejyboje;
  • sunkesniems nei 50 g, bet ne didesniems kaip 1 kg tas pats draudimas įsigalios 2031 m. gruodžio 3 d.

Dėl pirmojo etapo šaltiniai nesutaria. Aplinkos ministerijos pranešime vieloms ir atsikabinantiems svareliams nurodyta 2027 m. kovo 3 d., o Europos Komisijos pranešime – 2027 m. birželio 3 d. ES oficialiajame leidinyje paskelbtame reglamento tekste nurodyta 2027 m. kovo 3 d. Komisija taip pat nurodo, kad ribojimas netaikomas žvejybos tinklams ir į juos įtaisytiems reikmenims.

Pirkti nebus galima, žvejoti – bus

Įdomiausia šio sprendimo vieta – jo riba. Aplinkos ministerija nurodo, kad švininių svarelių ir masalų naudojimas mėgėjų žvejyboje nebus draudžiamas. Draudimas juos naudoti taikomas verslinei žvejybai, o mėgėjams turės įtakos tik per prekybą, kai iš lentynų dings atitinkamo svorio švino gaminiai.

Ar tai spraga? Iš dalies. Žvejys, prisipirkęs svarelių iki terminų, galės juos naudoti ir vėliau, o upėje pamestas svarelis lieka toks pat švininis, nesvarbu, kas jį naudojo. Europos Komisija nurodo, kad mėgėjų žvejyba į ES masto ribojimą neįtraukta, tačiau valstybės narės gali ją riboti nacionaliniu lygiu. Aplinkos ministerijos pranešime apie tokį draudimą Lietuvoje neužsimenama.

Laipsnišką kelią Komisija aiškina noru išvengti brangių prekių atšaukimų ir apriboti poveikį žvejams bei verslui. Jos skaičiavimu, vienam žvejui ribojimas kainuos mažiau nei 30 eurų per metus, o švino išmetimai sumažės 70 proc., palyginti su dabartine padėtimi.

Žvejyba – mažiausias, bet ne menkas švino taršos šaltinis

Aplinkos ministerijos cituojamos ECHA ataskaitos duomenimis, į ES aplinką kasmet patenka apie 44 000 tonų švino iš trijų veiklų. Sportinis šaudymas sudaro 57 proc., medžioklė – 32 proc., žvejyba – 11 proc. Vien dėl žvejybos per metus į aplinką patenka apie 4 725 tonos švino.

Ką tai reiškia gyvūnams? Europos Komisija nurodo, kad švinas gali nužudyti gyvūnus, kurie jį netyčia praryja. Žmonėms jis toksiškas, ypač vaikams ir nėščiosioms, nes gali pakenkti vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Komisijos vertinimu, per 20 metų ribojimas turėtų apsaugoti apie 7 mln. paukščių ir neleisti į aplinką patekti maždaug 50 000 tonų švino iš žvejybos reikmenų.

Redakcijos vertinimu, tikrasis sprendimo poveikis Lietuvos ežerams ir upėms paaiškės ne 2027-aisiais, o tada, kai žvejų dėžutėse baigsis iki draudimų įsigytos švino atsargos. Iki tol daug lemia paties žvejo pasirinkimas, o bešvinių alternatyvų prieinamumą nurodo ECHA svetainė.

Taip pat skaitykite