Marso ir Jupiterio suartėjimas: ryškus Jupiteris ir blankesnis Marsas greta Liūto žvaigždyne, šalia žvaigždė Regulas
Zavijava2, CC0, Wikimedia Commons

Stebintiems dangų – Marsas ir Jupiteris lapkričio 16-osios rytą: kur jų ieškoti Lietuvoje

Lapkričio naktis, laikrodis rodo apie ketvirtą ryto. Kas tuo metu atsitraukia nuo gatvės žibintų ir pažvelgia į pietryčius, gali pastebėti du šviesius taškus beveik greta. Vienas baltas ir labai ryškus, kitas blankesnis, rausvai oranžinis. Jie nemirksi kaip žvaigždės, nes tai planetos.

Naktį iš lapkričio 15-osios į 16-ąją vyksta Marso ir Jupiterio suartėjimas: Liūto žvaigždyne planetas skirs vos apie 1,2 laipsnio. Teleskopo ar žiūronų nereikia. Abi planetos lengvai matomos plika akimi. Lieka viena sąlyga – giedras dangus.

Arčiausiai vienas kito – apie 4 val. ryto Lietuvos laiku

Astronomijos programėlės „Star Walk“ kalendoriuje nurodoma, kad arčiausiai viena kitos planetos būna lapkričio 16 d. 02:04 UTC. Lietuvoje dabar galioja žiemos laikas (UTC+2), taigi tai 04:04 Lietuvos laiku. Tuo metu Marsą ir Jupiterį skirs 1°11′. Tai maždaug mažojo piršto plotis ištiestos rankos atstumu.

Tikslus laikas stebėtojui nėra lemiamas, nes planetos danguje slenka lėtai. Konjunkcija – momentas, kai abu kūnai atsiduria toje pačioje rektascensijoje, savotiškoje dangaus „ilgumoje“. Ji įvyko lapkričio 15 d. 04:42 Lietuvos laiku, kai planetas skyrė 1°14′. „BBC Sky at Night Magazine“ duomenimis, maždaug laipsnio atstumu Marsas ir Jupiteris laikysis lapkričio 14–17 d. rytais.

Marso ir Jupiterio suartėjimas Lietuvos danguje: pietryčiai prieš aušrą

Svetainės timeanddate.com duomenimis, naktį iš 15-osios į 16-ąją Vilniuje Marsas teka 23:01, o Jupiteris – 23:08. Ką tik patekėjusios planetos būna žemai rytuose, todėl patogiau laukti antros nakties pusės. Tada jos pakyla aukščiau ir pasislenka į pietryčius. Apie 6:30 abi kerta dienovidinį: būna tiesiai pietuose, aukščiausiame savo kelio taške.

Navigacinė prieblanda Vilniuje prasideda 6:26, o Saulė teka 7:51. Mėnulis šįkart netrukdo. Šiek tiek daugiau nei trečdaliu apšviestas priaugantis Mėnulis Vilniuje nusileidžia 20:59, dar prieš patekant planetoms. Patogiausia žiūrėti tarp 4 ir 6 val. ryto, kai planetos jau gerokai virš horizonto, o dangus dar tamsus. Ar bus giedra, parodys LHMT debesuotumo prognozė (meteo.lt).

Jupiteris danguje ryškesnis, nors yra keturis kartus toliau

Planetas atskirti padeda ryškis – skalė, kurioje mažesnis skaičius reiškia ryškesnį objektą. „Star Walk“ duomenimis, Jupiterio ryškis siekia −2,1, Marso – 0,7. Paprasčiau tariant, Jupiteris yra ryškiausias taškas šioje dangaus dalyje. Marsas blankesnis, bet išsiskiria rausvai oranžine spalva.

Ar jos iš tikrųjų arti viena kitos? Ne. Suartėjimas yra tik perspektyvos efektas. Apžvalgos „Sky Tonight“ skaičiavimais, artimiausio priartėjimo metu Marsas nuo Žemės nutolęs apie 195 mln. km, Jupiteris – apie 788 mln. km, taigi maždaug keturis kartus toliau. Vis dėlto Jupiteris šviečia ryškiau, nes yra milžinas: jo regimasis skersmuo tuo metu siekia 37,4 kampinės sekundės, o Marso – tik 7,2.

Netoliese šviečia ir Regulas – ryškiausia Liūto žvaigždė. „Star Walk“ nurodo, kad lapkričio 22 d. rytą Marsas, Jupiteris ir Regulas sudarys beveik lygiašonį trikampį.

Prieš saulėtekį žemai rytuose pasirodo dar Venera ir Merkurijus

Ryto danguje ne vien dvi planetos. Pagal timeanddate.com duomenis, Vilniuje Venera teka 4:54, o Merkurijus – 5:54 Lietuvos laiku. Abi laikosi daug žemiau už Marsą ir Jupiterį, rytų–pietryčių pusėje, todėl reikia atviro horizonto be miško ir pastatų. „Star Walk“ duomenimis, Venera yra ryškiausia iš keturių (ryškis −4,9), o Merkurijų įžiūrėti sunkiausia. Geriau jis bus matomas apie lapkričio 20–22 d.

Merkurijų surasti gali padėti žiūronai. Tačiau jų niekada negalima kreipti į Saulę, net jei ji ką tik pakilo virš horizonto. Kitas Marso ir Jupiterio priartėjimas, „Star Walk“ duomenimis, numatomas 2027 m. kovo 31 d. Tada planetas skirs 4°17′, o stebėti jas bus patogiau vakare, netrukus po saulėlydžio.

Paieška neužtrunka. Giedrą rytą užtenka išeiti į kiemą ar už miesto, atsisukti į pietryčius ir rasti ryškiausią tašką – Jupiterį. Rausvas taškelis šalia jo – Marsas.