Gruntinis vanduo stebimas gręžinyje: metalinis vamzdis su dangteliu žolėje tarp geltonai juodų stulpelių
Solomon203, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

50 metų duomenų iš Suomijos: gruntinio vandens ciklas keičiasi, panašių ženklų – ir Lietuvoje

Žiemą gruntinis vanduo Suomijoje dabar būna aukščiau nei prieš kelis dešimtmečius. Vasarą jo lieka mažiau. Tokį metų ciklo poslinkį nustatė Oulu universiteto ir Suomijos aplinkos instituto (SYKE) tyrėjai, žurnale „Journal of Hydrology“ paskelbę penkių dešimtmečių matavimų analizę.

Lietuvai ši žinia artimesnė, nei gali pasirodyti. Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, centralizuota vandens tiekimo sistema Lietuvoje aprūpinama vien požeminiu vandeniu. O ilgalaikiai lietuvių agronomų matavimai rodo, kad ir mūsų dirvožemyje kritulių vanduo į gelmes keliauja kitu ritmu nei praėjusio amžiaus pabaigoje.

Du laikotarpiai, 52 stotys ir keturi pokyčiai

Doktorantas Pietari Pöykkö su kolegomis palygino du 25 metų laikotarpius: 1975–1999 ir 2000–2024 m. Duomenys surinkti 52 Suomijos nacionalinio požeminio vandens stebėsenos tinklo stotyse, kurių darbą koordinuoja SYKE. Ilgas matavimų eiles, kaip pažymi autoriai, sukaupė regioninės aplinkos institucijos ir vietos stebėtojai. Oulu universiteto pranešime nurodomi tokie rezultatai:

  • pavasarį gruntinis vanduo pasipildo anksčiau;
  • žiemą jo lygis aukštesnis;
  • vasarą vandens lieka mažiau;
  • Suomijos pietuose ir pietvakariuose lygis vidutiniškai nukrito, o šiaurėje dažniau kilo.

Pasipildymu hidrogeologai vadina procesą, kai lietaus ar tirpsmo vanduo prasisunkia iki vandeningojo sluoksnio. Pöykkö teigimu, gruntinio vandens režimai slenka šaltesnių šiaurės rytų link. Kitaip tariant, pietų Suomijai būdingas sezoninis ritmas vis dažniau pasitaiko toliau šiaurėje. Tyrėjai tai sieja su klimato kaita.

Gruntinio vandens vasarą lieka mažiau: svarbus ne tik metinis kiekis

Suomijos požeminis vanduo išsibarstęs tūkstančiuose daugiausia nedidelių vandeningųjų sluoksnių, kurie dažnai slūgso arti paviršiaus. Todėl jie jautriai reaguoja į pokyčius. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad svarbi ne vien metinė vandens suma, bet ir laikas. Jei pavasarį sluoksniai pasipildo anksčiau, o vasaros žemo vandens laikotarpis ilgėja, vandens gali pritrūkti būtent tada, kai jo poreikis didžiausias. Sausrų rizika, pasak autorių, gali būti didesnė tankiai apgyvendintose vietovėse, kur vandens suvartojama daug.

SYKE tyrėja Mira Tammelin primena tyrimo logiką: vieni sausi ar drėgni metai dar nerodo ilgalaikio pokyčio. Penkių dešimtmečių duomenų eilė leidžia atskirti metų ciklo poslinkį nuo atsitiktinių svyravimų.

O ar panašių ženklų yra Lietuvoje?

Lietuvos lizimetrai: daugiau vandens šaltuoju metų laiku, mažiau vasarą

Dalį atsakymo duoda lizimetrai – įrenginiai, matuojantys, kiek kritulių vandens prasisunkia per dirvožemio sluoksnį. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialo mokslininkės Liudmila Tripolskaja ir Asta Kazlauskaitė-Jadzevičė 2022 m. žurnale „Agronomy“ paskelbė analizę, paremtą nuo 1987 m. kaupiamais duomenimis. 2011–2020 m., palyginti su 1989–1998 m., per metus prasisunkiančio vandens padaugėjo 14,2 %.

Sezonų vaizdas primena suomių rezultatus. Pavasarį prasisunkimas išaugo 19,0 %, rudenį – 22,3 %, žiemą – 20,1 %, o vasarą sumažėjo 35,0 %. Didžiausią įtaką autorės sieja su šiltesniais lapkričiais ir gruodžiais: dirvožemis rečiau anksti įšąla, todėl vanduo gali sunktis gilyn. Šiltesnis kovas lemia, kad sniegas nutirpsta greičiau ir per trumpesnį laiką.

Vis dėlto tai ne tas pats matavimas. Lizimetrai rodo vandens kelią per dirvožemį, o ne patį gruntinio vandens lygį, todėl abiejų tyrimų skaičių tiesiogiai lyginti negalima. Kryptis vis dėlto panaši: šaltuoju metų laiku vandens į gelmes patenka daugiau, vasarą – mažiau.

Požeminį vandenį Lietuvoje stebi 144 gręžiniai

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) nurodo, kad valstybiniame požeminio vandens monitoringe stebimi 144 gręžiniai. Automatiniai vandens lygio ir temperatūros matuokliai įrengti 74 gręžiniuose, o iš 20 postų duomenys kartą per dieną telemetrine sistema perduodami tarnybai. Pagrindinis stebėsenos tikslas, pasak LGT, – vertinti, iš kur atsinaujina požeminio vandens ištekliai. Duomenys kaupiami Požeminio vandens informacinėje sistemoje (PožVis), o monitoringo ataskaitos skelbiamos kas penkerius metus.

Būtent tokios ilgos matavimų eilės leido suomiams užfiksuoti poslinkį. Oulu universiteto docentas Pekka Rossi pažymi, kad vandens tiekimas tradiciškai planuojamas remiantis praeities stebėjimais, todėl verta patikrinti, ar vandens išgavimo planai vis dar atitinka dabartines sąlygas. Redakcijos vertinimu, šis klausimas aktualus ir Lietuvai, kur vandentiekis remiasi vien požeminiu vandeniu.

Taip pat skaitykite