2 skirtumai tarp miesto ir kaimo varnų: ar jie galioja Lietuvoje paplitusiai pilkajai varnai
Miesto ir kaimo varnos tarsi skirtingi paukščiai: viena vos pasitraukia nuo šaligatvio praeinančiam žmogui, kita lauke pakyla, vos sulėtėja automobilis. Atrodo, išvada savaime aiški – miesto varna drąsesnė. Tik ne visai.
Binghamtono universiteto (JAV) biologai žurnale „Behavioral Ecology“ paskelbė tyrimą, kuriame drąsa išskaidyta į dalis. Miesto varnos atsargesnės su nepažįstamais daiktais, o kaimo varnos labiau bijo žmonių. Tirta amerikinė varna, tačiau Lietuvoje panašų vaidmenį atlieka jos giminaitė pilkoji varna – Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, pagrindinė varnų rūšis šalyje.
Riešutai šalia lempos atskleidė, ko bijo kiekviena grupė
Dave’as J. Colucci, daktaro disertaciją apgynęs 2025 m., ir docentė emerita Anne Clark stebėjo 10 miesto ir 10 kaimo varnų šeimų. Miesto paukščiai gyveno Itakoje (Niujorko valstija), kaimo – netoliese esančiame Draidene. Visos varnos buvo šeriamos joms mėgstamu ėdalu – neluptais riešutais.
Kai paukščiai priprato prie tyrėjų, šalia riešutų imta dėti vieną iš keturių daiktų: akmenį, kukurūzo burbuolę, popierinę maisto dėžutę be prekės ženklo arba medinį lempos pagrindą. Prielaida buvo paprasta. Akmuo pažįstamas visoms varnoms, kukurūzai – kaimo, maisto dėžutės – miesto varnoms, o lempos pagrindas – nė vienoms. „Norėjome parodyti, kad baimė mažės priklausomai nuo to, kiek patirties su šiais daiktais, mūsų manymu, varna galėjo turėti“, – Binghamtono universiteto pranešime cituojamas D. J. Colucci.
Prielaida pasitvirtino. Pažįstami daiktai didelio atsargumo nekėlė, o nepažįstami jį didino: kaimo varnoms – dėžutė, miesto varnoms – kukurūzai, abiem grupėms – lempos pagrindas.
Miesto varnos baikštesnės, nei tikėjosi patys tyrėjai
Netikėčiausias rezultatas – miesto varnų neofobija, t. y. naujų, nepažįstamų daiktų baimė, buvo didesnė nei kaimo varnų. Autoriai šį rezultatą patys vadina netikėtu, nes ankstesni tyrimai dažniausiai rodė priešingai.
Paaiškinimas slypi metodikoje. Ankstesniuose darbuose nebuvo kontroliuojama, su kokiais daiktais paukštis jau buvo susidūręs. Jei miesto varnai padedamas daiktas, kurį ji kasdien mato prie šiukšliadėžių, ramus jos elgesys parodo patirtį, o ne drąsą. Ar tokį eksperimentą galima laikyti drąsos matu? Kol patirtis neatskiriama, jis matuoja visai ką kita, nei žada.
Miesto ir kaimo varnos žmogų vertina skirtingai
Kai artėja žmogus, vaizdas apsiverčia. Kaimo varnos pakildavo iš didesnio atstumo nei miesto varnos, ir nesvarbu, kur žmogus tuo metu žiūrėjo. Miesto varnos žmogų „skaito“: jei šis į jas tiesiai nežiūri, jos rečiau nuskrenda.
Autoriai tai sieja su gyvenimo sąlygomis. Kaimo vietovėse varnos laikomos kenkėjomis ir dažniau šaudomos, todėl atsargumas be išimčių ten atsiperka. Miesto varna, kuri pakiltų nuo kiekvieno praeivio, beveik negalėtų ilgiau pabūti ant žemės, todėl jai svarbu atskirti, kuris žmogus kelia pavojų. Kalbėdama apie miesto varnas, A. Clark pabrėžė: „Tai socialūs gyvūnai; jie būna grupėje ir stebi vienas kitą.“
Lietuvos pilkoji varna – giminaitė, bet ne kopija
Amerikinė varna Lietuvoje negyvena. Čia dažniausiai sutinkama pilkoji varna (Corvus cornix): pilko kūno, su juoda galva, sparnais ir uodega, 44–51 cm ilgio, kaip nurodo Visuotinė lietuvių enciklopedija. Lizdus ji krauna medžiuose, 3–10 m aukštyje.
Tos pačios rūšies paukščiai tirti ir Europos mieste. Belgrado universiteto biologės Ivana Novčić ir Vanja Parača žurnale „Journal of Vertebrate Biology“ (2022) aprašė, kad Belgrado pilkosios varnos perėjimo sezonu pakyla nuo artėjančio žmogaus iš didesnio atstumo. Autorės mano, kad taip paukščiai gali saugoti jauniklius. Taigi net ir prie miesto pripratusios varnos atsargumas keičiasi pagal metų laiką.
Ar Lietuvos miestų ir kaimų pilkosios varnos skiriasi taip pat kaip amerikinės, Binghamtono tyrimas neatsako. Išvados paremtos 20 vienos rūšies šeimų iš vieno JAV regiono stebėjimu, todėl jų nereikėtų tiesiogiai taikyti kitai rūšiai kitame žemyne – kol tokio palyginimo nėra, tai tik prielaida.





