Varno žvaigždyne – pirmoji žinoma „dingstanti“ planeta: kodėl TESS nebemato TOI-2535 b
Planeta gali dingti iš akiračio, niekur nedingdama. Dingusi egzoplaneta TOI-2535 b – būtent toks atvejis. 2026 m. kovą NASA kosminis teleskopas TESS nebeužfiksavo, kad ji kirstų savo žvaigždės diską, nors 2019 m. planeta praeidavo arti pat jo vidurio.
Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) pranešime ji vadinama pirmąja žinoma „dingstančia“ planeta. Tyrėjai paaiškinimą paskelbė žurnale „The Astrophysical Journal Letters“, ir jis nesusijęs nei su stebėjimų klaida, nei su planetos žūtimi. Tai geometrija – ta pati, dėl kurios Mėnulio užtemimo Lietuvoje negalima stebėti per kiekvieną pilnatį.
Septynerius metus TESS matė, kaip planeta slenka link žvaigždės krašto
TESS (Tranzitinių egzoplanetų tyrinėjimo palydovas) planetų ieško tranzito metodu. Tranzitas – tai momentas, kai planeta praeina priešais savo žvaigždę ir šiek tiek sumažina jos šviesą. TOI-2535 b yra karštasis Jupiteris, t. y. Jupiterio dydžio dujų milžinė, skriejanti labai arti žvaigždės. UCLA duomenimis, ji apskrieja žvaigždę per 8,25 paros – maždaug dešimt kartų greičiau nei Merkurijus Saulę. Žvaigždė – sena K tipo nykštukė, nutolusi apie 1 000 šviesmečių (šviesmetis – atstumas, kurį šviesa nuskrieja per metus). Ji yra Varno žvaigždyne, kuris Lietuvoje pavasario vakarais pakyla tik neaukštai virš pietinio horizonto.
TESS duomenys apima laikotarpį nuo 2019 m. balandžio iki 2026 m. kovo. Per tą laiką tranzitai vis labiau nukrypo nuo grafiko: UCLA nurodo, kad jie prasidėdavo iki šešių valandų anksčiau ar vėliau, nei tikėtasi. Be to, tranzitai trumpėjo ir silpnėjo. Planetos kelias slinko link disko krašto, kol ji tik kliudė žvaigždės pakraštį, o paskui visai išėjo iš regėjimo linijos.
Dingusi egzoplaneta turi nematomą kaimynę
Kas gali pakreipti visos planetos orbitą? Tyrimo vadovo, UCLA mokslininko Samuelio Yee, ir jo kolegų atsakymas – kita planeta. Tiesiogiai jos dar niekas nematė. Kaimynės buvimą išduoda TOI-2535 b tranzitų laiko ir formos pokyčiai, o papildomi duomenys surinkti 3,5 m WIYN teleskopu Kit Piko nacionalinėje observatorijoje Arizonoje. Tyrėjų vertinimu, nematoma planeta gali būti panaši į Saturną.
Abiejų planetų orbitos pasvirusios viena kitos atžvilgiu ne mažiau kaip 5 laipsniais. Dėl tarpusavio traukos jų orbitų plokštumos lėtai svyruoja tarsi besisukantis vilkelis, o vienas toks ciklas gali trukti 30–50 metų. „Tai ekstremaliausias mūsų matytas pavyzdys, nes abi planetos sąveikauja labai stipriai“, – UCLA pranešime cituojamas Yee.
Tyrėjų modeliavimas, apimantis milijoną metų, rodo, kad sistemą gali stabilizuoti orbitinis rezonansas – planetų apskriejimo trukmių santykis, kuris apsaugo jas nuo susidūrimo ar išmetimo iš sistemos. Kas orbitas iš pradžių pakreipė, kol kas neaišku. Planetos greičiausiai susiformavo toliau nuo žvaigždės ir vėliau migravo artyn. „Kadangi TOI-2535 b turi artimą kaimynę, ji tikriausiai migravo pamažu, spirale artėdama prie žvaigždės, o ne buvo staiga nusviesta“, – aiškina Yee.
Tas pats principas, dėl kurio Mėnulio užtemimai nevyksta kas mėnesį
Kitas tyrimo autorius, UCLA astrofizikas Erikas Petigura, reiškinį lygina su užtemimais. Mėnulio orbita pasvirusi, todėl Saulė, Žemė ir Mėnulis į vieną liniją išsirikiuoja tik retkarčiais. Taip yra ir su tranzitu: stebėtojas Žemėje turi atsidurti beveik pačioje planetos orbitos plokštumoje. Kai kaimynės trauka orbitą šiek tiek pakreipia, planeta toliau skrieja aplink žvaigždę, tik nebepraeina tarp jos ir Žemės.
UCLA skaičiavimais, kitas TOI-2535 b tranzitas galimas po 30–50 metų. Nematoma kaimynė žvaigždės diską gali pradėti kirsti anksčiau – tada abiejų planetų parametrus būtų galima išmatuoti tiksliau.
Vilniaus universiteto astronomai planetą aptiko per kitokią lygiuotę
Geometrija lemia ir Lietuvos astronomų atradimus. Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto astronomai kartu su Varšuvos universiteto ir kitų šalių kolegomis aptiko dujų milžinę AT2021uey b – ne tranzito, o gravitacinio mikrolęšio metodu. Šis reiškinys stebimas, kai masyvus kūnas trumpam praeina priešais tolimesnę žvaigždę ir savo gravitacija sustiprina jos šviesą.
Tyrimas paskelbtas 2025 m. žurnale „Astronomy & Astrophysics“. Jame naudoti Europos kosmoso agentūros teleskopo „Gaia“ duomenys ir antžeminiai stebėjimai, taip pat VU Molėtų astronomijos observatorijos teleskopais. VU duomenimis, planetos masė – apie 1,3 Jupiterio masės. Ji per 4 170 dienų apskrieja mažą ir vėsią M tipo nykštukę, o nuo Žemės yra nutolusi apie 3 262 šviesmečius. „Šitam darbui reikia daug išmanymo, kantrybės ir šiek tiek laimės“, – sako vienas iš autorių, VU Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Marius Maskoliūnas.
Skirtumas iškalbingas: mikrolęšio įvykis paprastai būna vienkartinis, o TOI-2535 b tranzitai, jei tyrėjų modelis teisingas, ilgainiui turėtų sugrįžti. Redakcijos vertinimu, ši istorija gerai parodo ilgalaikių stebėjimų vertę: be septynerių metų TESS duomenų planetos „dingimas“ būtų likęs mįsle, o dabar jis tapo įkalčiu apie dar nematytą kaimynę.






