2022–2024 m. sekta vištvanagio patelė iš Estijos žiemojo Rusijoje: ką GPS rodė prie fermos
Kur žiemoja vištvanagis? Paprastai ten pat, kur peri. Estijos vištvanagis, kurį ornitologai 2022–2024 m. sekė GPS siųstuvu, šios taisyklės nesilaikė. Patelė žiemoti skrido ne į pietus, o beveik 300 km į šiaurės rytus, į Rusiją.
Įsivaizduokite ūkininką, kuris vištidėje randa įkliuvusį stambų pilkai rudą plėšrūną. Tokioje situacijoje vištvanagis dažnai laikomas kenkėju, kurio reikia atsikratyti. Estijos pietryčiuose, Põlvos apskrityje, ūkininkas, savo vištidėje pagavęs šį paukštį, jo nenužudė, o pranešė ornitologams. Ši patelė ir tapo naujo tyrimo objektu.
Vištidėje pagauta patelė gavo GPS siųstuvą
Tyrimą žurnale „Ringing & Migration“ paskelbė Estijos gyvybės mokslų universiteto zoologijos docentas Ülo Väli. Pagautai patelei pritvirtintas degtukų dėžutės dydžio GPS siųstuvas, kurį paukštis nešioja tarsi kuprinę. Prietaisas veikia saulės energija. Čia ir jo silpnoji vieta: kaip aiškina tyrėjas, apsiniaukusią žiemos dieną baterija nepasikrauna.
Tai, ką siųstuvas užfiksavo, su įprastu rūšies elgesiu nedera. Pasak Ü. Väli, vištvanagiai paprastai sėslūs, o patelės toli nuo lizdo nuklysta retai. Beveik 300 km kelionę jis vadina labai neįprasta.
Lietuvoje suaugę vištvanagiai migracijai nelinkę
Tą patį rodo ir Lietuvos duomenys. Lietuvos raudonojoje knygoje rašoma, kad suaugę vištvanagiai sėslūs ir sezoninė migracija jiems nebūdinga. Klajoja tik jaunikliai. Taigi Estijos patelės maršrutas būtų išimtis ir mūsų šalies paukščiams.
2019 m. Lietuvos populiacija įvertinta 500–800 porų. Daugiausia jų didžiosiose giriose, kur 100 km² plote peri 2–3 poros. Agrariniuose, mažai miškinguose rajonuose tame pačiame plote randama vos 0,6–1 pora. Nuo 2019 m. rūšis priskirta arti grėsmės esančių (NT) kategorijai, o Vidurio Lietuvoje fiksuojamas vietinis populiacijos mažėjimas. Tarp grėsmių Raudonojoje knygoje nurodomi trikdymas perėjimo metu, plynieji kirtimai ir mažėjantis tetervinų, vieno būdingiausių vištvanagio grobio, skaičius.
Tai kodėl Estijos patelė pasuko į šiaurės rytus?
Estijos vištvanagis perskrido jūrą ir apsistojo prie vištų fermos
Į Rusiją patelė skrido per jūrą, o tai plėšriesiems paukščiams nebūdinga. Ü. Väli žodžiais, plėšrūnai virš atviro vandens skristi nemėgsta, bet paprastesnio kelio ten tiesiog nebuvo.
Žiemojimo vietoje GPS signalas dešimt kartų užfiksuotas šalia vištų fermos. Pavadinimas „vištvanagis“ čia lyg ir pats prašosi išvados, tačiau tiesioginio įrodymo, kad paukštis medžiojo ūkio vištas, nėra. Kadangi ferma uždaro tipo, tyrėjas mano, kad patelė greičiausiai maitinosi aplink ją esančiomis vištų gaišenomis ar karveliais.
Kodėl būtent ta vietovė, iki galo neaišku. Ü. Väli svarsto kelias galimybes: patelė galėjo ten išsiristi, vietą atrasti jauna klajodama arba atklysti ieškodama maisto vėliau. Pastarąją versiją jis laiko mažiau tikėtina.
Karas ir GPS trikdžiai nutraukė pėdsaką
2024 m. pavasarį patelė Rusijoje žuvo. Patvirtinti tai nebuvo paprasta, nes mokslinis bendradarbiavimas su Rusijos partneriais didžiąja dalimi nutrūkęs. Tyrėjas mini ir kitą kliūtį: GPS signalą Rusijoje taip stipriai trikdo, kad paukščių sekimas ten tapo nepatikimas. Duomenų iš šio regiono ateityje gali būti dar mažiau.
Visa ši istorija prasidėjo nuo vieno ūkininko sprendimo. Lietuvos raudonojoje knygoje tarp grėsmių vištvanagiui įvardytas ir jo gaudymas ar naikinimas dėl polinkio medžioti naminius paukščius. Radus vištvanagį vištidėje, Põlvos ūkininko pavyzdys siūlo kitą kelią: pranešti ornitologams. Gyvas paukštis jiems gali papasakoti daugiau, nei atrodo.





