710 palydovų vienu metu virš Britanijos miesto: kada jų daugiausia Lietuvos danguje
Žvaigždėlapyje – tūkstančiai žvaigždžių. Virš miesto stogų giedrą naktį jų lieka vos kelios dešimtys, o tarp jų vis dažniau tolygiai slenka nemirksintys taškai. Naujos ataskaitos skaičiai rodo, kad palydovai danguje virš daugelio vidutinių platumų miestų jau gali nusverti plika akimi matomas žvaigždes.
Ataskaitą parengė inžinerijos bendrovė „Accu Components“ ir ji nerecenzuota. Skaičiavimai remiasi JAV kosmoso pajėgų palydovų stebėjimo duomenimis, kurie viešai skelbiami „CelesTrak“ svetainėje. Lietuvai jie aktualūs dėl paprastos priežasties: nagrinėti Didžiosios Britanijos miestai yra panašiose platumose.
Daugiausia palydovų – pirmą valandą po sutemų
Ataskaitoje išnagrinėtos 15 833 veikiančių palydovų trajektorijos 2026 m. spalio 12 ir 18 d. Visi jie skrieja žemąja orbita, žemiau 2 000 km aukščio. Jei horizontas atviras, virš vidutinio Didžiosios Britanijos miesto kiekvienu nakties momentu būna 710 palydovų. Per visą naktį virš tokio miesto praskrenda 12 891 skirtingas palydovas.
Ne visi jie matomi. Palydovas pats nešviečia – jį matyti tik tada, kai jį apšviečia Saulė, o stebėtojas jau yra tamsoje. Ataskaitos duomenimis, vidutiniškai apie 105 iš tų 710 palydovų būna apšviesti ir spindi kaip žvaigždės. Pirmą valandą po sutemų Saulės šviesą atspindi apie 300 palydovų, apie vidurnaktį – mažiau nei 20, o prieš aušrą vėl apie 300. Vidurnaktį žemosios orbitos palydovai skrieja Žemės šešėlyje, todėl beveik išnyksta.
Lietuvoje toks pat dėsningumas tikėtinas, tik laikas kitas. „Timeanddate.com“ duomenimis, lapkričio antroje pusėje Vilniuje Saulė leidžiasi apie 16:00–16:15 Lietuvos laiku, o visiška tamsa stoja apie 18:10–18:20. Taigi daugiausia palydovų galima tikėtis vakare, maždaug 17–19 val., ir paryčiais, prieš 6 val., kai prasideda aušra. Ryškesniems palydovams pakanka plikos akies. Vienos krypties nėra – jų trajektorijos kerta dangų įvairiomis kryptimis, o nuo lėktuvo palydovą skiria tai, kad jis nemirksi. Debesuotumo prognozę skelbia LHMT (meteo.lt).
O ar tie skaičiai tinka ir Lietuvai?
Palydovai danguje virš Lietuvos – panašiose platumose kaip Britanija
Ataskaitos autoriai tyrė Didžiosios Britanijos miestus, bet nurodo, kad panašus palydovų srautas būdingas didžiajai Europos daliai, JAV ir kitiems vidutinių platumų regionams. Ypač tankus jis juostoje tarp 40 ir 50 laipsnių šiaurės ir pietų platumos. „Accu Components“ atstovo teigimu, tokį telkimąsi lemia „Starlink“: dauguma šių palydovų skrieja orbitomis, pasvirusiomis maždaug 53 laipsnių kampu į pusiaują. Palyginimui – prie pusiaujo vienu metu virš galvos būna apie 490 palydovų.
Lietuva yra tarp maždaug 54 ir 56,5 laipsnio šiaurės platumos – kiek į šiaurę nuo tankiausios juostos, bet panašiose platumose kaip Mančesteris ar Edinburgas. Atskiro skaičiavimo Lietuvai ataskaitoje nėra, o pasauliniai skaičiai, pasak autorių, apytiksliai. Tad Vilniaus ar Klaipėdos skaičiai gali skirtis. Bendras vaizdas – šimtai palydovų virš horizonto ir šimtai apšviestų sutemus – tikėtinas ir čia.
Žvaigždes labiausiai paslepia miesto šviesos
Antroji palyginimo pusė – žvaigždės. „OwnStarMap“ vertinimu, virš didelių, šviesos tarša paveiktų miestų, tokių kaip Londonas ar Niujorkas, gilią naktį plika akimi matyti vos kelios dešimtys žvaigždžių. Priemiesčiuose ir mažesniuose miestuose jų – keli šimtai. Kelių tūkstančių žvaigždžių galima tikėtis tik atokiame kaime ar kalnuose.
Taigi teiginys „palydovų daugiau nei žvaigždžių“ tiksliausias didmiesčiui. Atokiame kaime ar kalnuose santykis apsiverčia ir žvaigždės gerokai pranoksta palydovus.
Astronomams – ruožai nuotraukose ir šviesesnis fonas
Stebėtojui palydovas – įdomybė, astronomui – trukdis. Palydovai palieka ruožus teleskopų nuotraukose, o jų atspindėta šviesa šviesina dangaus foną. Europos pietinė observatorija (ESO) 2026 m. liepą paskelbė astronomo Olivier Hainaut tyrimą, priimtą spausdinti žurnale „Astronomy & Astrophysics“. Jame nurodoma, kad dabar pateikti planai orbitoje pridėtų daugiau kaip 1,7 mln. palydovų. Autorius siūlo, kad orbitoje iš viso, įskaitant esamus, skrietų ne daugiau kaip 100 tūkst. palydovų. Visi jie turėtų būti blankesni nei 7-ojo ryškio – ryškis yra spindesio skalė, kurioje didesnis skaičius reiškia blankesnį objektą. Tada plika akimi jų nebūtų matyti.
Bendrovės planuoja per artimiausius dešimtmečius paleisti šimtus tūkstančių, galbūt net milijonus palydovų. Nuo miesto šviesų dar galima pabėgti į atokią vietovę prie ežero ar miško, o nuo palydovų – ne: jie skrieja virš visos šalies. Redakcijos vertinimu, naktinis dangus yra bendras visiems, todėl sprendimai dėl jo ateities neturėtų likti vien palydovų operatorių rankose.





