Atošvaistė danguje virš ALMA antenų: silpnas švytėjimas šalia Paukščių Tako arkos tamsiame danguje
Archyvinė nuotrauka: Atošvaistė virš ALMA observatorijos. ESO/ P. Horálek, CC BY 4.0, Wikimedia Commons

Lietuvos danguje – atošvaistė: Saulės šviesa vidurnaktį, kurios ieškoti verta sausį

Saulės šviesa danguje švyti ir vidurnaktį, tik ne ten, kur Saulė, o priešingoje dangaus pusėje. Atošvaistė danguje (vok. Gegenschein, pažodžiui – „priešinė šviesa“) yra vienas silpniausių reiškinių, kuriuos apskritai įmanoma įžiūrėti be žiūronų.

Įsivaizduokite stebėtoją, kuris giedrą žiemos naktį toliau nuo miesto spėjo priprasti prie tamsos. Apie vidurnaktį pietinėje dangaus pusėje jis gali pastebėti vos šviesesnę, apvalią dangaus vietą. Kontūrų ji neturi. Tai ne debesis ir ne tolimo miesto švytėjimas, o tarpplanetinių dulkių atspindėta Saulės šviesa.

Geriausios naktys Lietuvoje – apie sausio jaunatį

Atošvaistė visada būna antisaulės taške – tiesiai priešais Saulę esančioje ekliptikos (tariamo metinio Saulės kelio danguje) vietoje. Aukščiausiai ji pakyla apie vietinį vidurnaktį, kai šis taškas atsiduria pietinėje dangaus pusėje. Astronomijos portalas EarthSky nurodo, kad šiauriniame pusrutulyje aukščiausią padėtį ji pasiekia apie žiemos saulėgrįžą, tačiau gruodį ją paslepia žiemos Paukščių Takas. Todėl palankiausi mėnesiai – lapkritis ir sausis.

Šių metų lapkričio palankiausios naktys jau praėjo: jaunatis buvo lapkričio 9 d., o lapkričio 24 d. 16:53 Lietuvos laiku – pilnatis, rodo timeanddate.com Mėnulio fazių kalendorius Vilniui. Kad atošvaistę būtų galima įžiūrėti, Mėnulis turi būti po horizontu. Kitas realus langas – 2027 m. sausio 7 d. 22:24 Lietuvos laiku įvyksianti jaunatis ir kelios naktys prieš ją bei po jos. Pakanka plikos akies: dėmė tokia plati, kad teleskopo regėjimo lauke ji netelpa.

Vėliau sąlygos prastėja dėl kitos priežasties. Karališkųjų Grinvičo muziejų (Royal Museums Greenwich) duomenimis, Jupiteris į opoziciją stos 2027 m. vasario 11 d., Marsas – vasario 19 d. Opozicijoje planeta yra priešingoje Saulei dangaus pusėje, tad ryškūs šviesuliai artėja būtent prie tos srities, kur ieškoma atošvaistės. EarthSky įspėja, kad ryškus objektas netoliese silpną švytėjimą užgožia.

Dulkės, kurios nuolat atsinaujina

Saulės sistemos plokštumoje plyti tarpplanetinių dulkių diskas, jo dalelių dydis – nuo mažiau nei 0,001 mm iki 1 mm. EarthSky pabrėžia, kad tai ne Saulės sistemos gimimo likučiai: dulkės yra vos milijonų metų senumo. Jų atsargas nuolat papildo asteroidų susidūrimai ir yrančios kometos, o dalis dalelių galbūt kyla iš Marso dulkių audrų. Smulkiausias išpučia Saulės vėjas, stambesnės krenta į Saulę arba atsitrenkia į didesnius kūnus.

Tos pačios dulkės kuria ir zodiako šviesą. Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo, kad vidutinėse platumose ją geriausia matyti pavasario vakarais ir rudens rytais. Lietuvišką pavadinimą „atošvaistė“ vartoja ta pati enciklopedija: tai silpnas švytėjimas priešingoje Saulei dangaus pusėje, 10–20° ilgio ekliptikos srityje, matomas giedrą naktį be Mėnulio.

O kodėl švytėjimas sutelktas būtent priešais Saulę? Antisaulės taške kiekviena dulkelė apšviesta tiesiai iš stebėtojo nugaros, tad jų šešėliai pasislepia už pačių dalelių. Šis opozicijos efektas – ryškėjimas, kai šviesos šaltinis yra tiesiai už stebėtojo. Dėl jo ryškėja ir pilnaties Mėnulis, ir Saturno žiedai apie opoziciją.

Atošvaistė danguje matoma tik toli nuo miesto šviesų

Dangaus ryškumas matuojamas ryškiais kvadratinei lanko sekundei (mag/arcsec²): kuo didesnis skaičius, tuo tamsesnis dangus. EarthSky nurodo, kad patyrusiems stebėtojams minimali riba zenite – 21,0, o pradedantiesiems rekomenduojamas 21,2 ar tamsesnis dangus. Tokio tamsumo būna tik toli nuo miestų. Ryškumu atošvaistė prilygsta silpniausioms žiemos Paukščių Tako dalims, pavyzdžiui, ruožui tarp Persėjo žvaigždės Mirfako ir Kapelos apylinkių.

Ne mažiau svarbus ir oras. EarthSky pataria laukti itin skaidraus, sauso oro: vidutinėse platumose jį dažnai atneša šaltasis frontas. Debesuotumo prognozę artimiausioms naktims skelbia LHMT (meteo.lt). Akims prie tamsos priprasti reikia apie 45 minučių. Telefono ekranas šį procesą nutraukia, todėl apšvietimui tinka tik silpna raudona šviesa.

Kumščio dydžio švytėjimas ištiestoje rankoje

EarthSky duomenimis, atošvaistė – maždaug 10° skersmens, apytiksliai apskrita ar elipsiška dėmė, maždaug ištiestos rankos kumščio dydžio. Centre ji šiek tiek šviesesnė, į kraštus blėsta tolygiai, jokios struktūros neturi. Žiūrėti verta ne tiesiai į ją, o šiek tiek šalia: periferinė akies dalis jautresnė silpnai šviesai.

Jei apie sausio 7-osios jaunatį pasitaikys giedra naktis, užtenka išvažiuoti toliau nuo gatvių žibintų, leisti akims priprasti prie tamsos ir apie vidurnaktį ramiai apžiūrėti aukštai pietinėje dangaus pusėje esančią sritį.

Taip pat skaitykite