Urano opozicija: melsvai žalsvas planetos Urano diskas juodame kosmoso fone
NASA/JPL/Voyager mission (edited by Orange-kun), Public domain, Wikimedia Commons

Naktį iš lapkričio 25-osios į 26-ąją – Urano opozicija: kur jo ieškoti Lietuvos danguje

Kiek Saulės sistemos planetų galima įžvelgti be teleskopo? Įprastas atsakymas — penkias, tačiau prie pat plikos akies ribos yra ir šeštoji. Urano opozicija naktį iš lapkričio 25-osios į 26-ąją šią tolimą planetą pastato į palankiausią 2026 metų padėtį: ji arčiausiai Žemės, ryškiausia ir virš horizonto būna visą naktį.

Lietuvos danguje Uranas šį rudenį yra Jaučio žvaigždyne, tarp Sietyno ir Aldebarano, vienoje ryškiausių žiemos dangaus vietų. Kliūtis viena, bet nemenka. Tomis pačiomis dienomis danguje šviečia pilnatis.

Opozicija įvyksta jau po vidurnakčio Lietuvos laiku

Opozicija — padėtis, kai Žemė atsiduria tiesiai tarp Saulės ir planetos. Tada planeta teka per saulėlydį, aukščiausiai pakyla apie vidurnaktį ir leidžiasi auštant. Tinklalapio „EarthSky“ ir efemeridžių svetainės „SkyEye“ duomenimis, Urano opozicija įvyksta lapkričio 25 d. 23 val. UTC (suderintuoju pasauliniu laiku). Kiti skaičiavimai nurodo kiek ankstesnį momentą, apie 22:30 UTC. Lietuvoje galioja žiemos laikas (UTC+2), tad čia tai jau lapkričio 26 d. 0:30–1:00 Lietuvos laiku.

„SkyEye“ duomenimis, tą naktį iki Urano lieka 18,44 astronominio vieneto. Astronominis vienetas — vidutinis Žemės ir Saulės atstumas, apie 150 mln. km, tad iki planetos yra maždaug 2,76 mlrd. km. Šviesa šį kelią įveikia per kiek daugiau nei dvi su puse valandos. Urano ryškis tuo metu siekia +5,6 — tai didžiausias jo ryškis per metus. Astronomų skalėje kuo didesnis skaičius, tuo blyškesnis objektas, o apie +6 ryškio būna silpniausios žvaigždės, kurias plika akimi įmanoma įžvelgti labai tamsioje vietoje.

Uranas Lietuvos danguje — pusiaukelėje tarp Sietyno ir Aldebarano

Žurnalo „Astronomy“ lapkričio dangaus apžvalgoje nurodoma, kad Uranas yra maždaug pusiaukelėje tarp Aldebarano, ryškiausios Jaučio žvaigždės, ir Plejadžių spiečiaus, kurį lietuviai vadina Sietynu. Lapkričio pabaigoje planeta yra 1,5° tiesiai į pietus nuo blyškios žvaigždės 37 Tauri. Vakare šios dangaus srities reikia ieškoti rytuose. Apie vidurnaktį ji jau aukštai pietuose.

Kaip aukštai? Nyderlandų astronomijos svetainės „Hemel.waarnemen.com“ skaičiavimais, aukščiausiame taške planeta pakyla beveik 59° virš pietinio horizonto. Lietuva yra keliais laipsniais šiauriau, todėl čia Uranas pakyla atitinkamai žemiau, bet vis tiek aukštai.

Plika akimi jį įžvelgti įmanoma tik labai tamsioje vietoje, toli nuo miesto šviesų, ir tik tiksliai žinant, kur žiūrėti. „EarthSky“ pažymi, kad pro gerus žiūronus Uraną rasti nesunku. Pro teleskopą matyti mažytis žalsvai melsvas diskas, maždaug 3,8 lanko sekundės skersmens (lanko sekundė — 1/3600 laipsnio).

Urano opozicija sutampa su pilnaties savaite

JAV karinio jūrų laivyno observatorijos duomenimis, lapkričio pilnatis būna lapkričio 24 d. 14:53 UTC, t. y. 16:53 Lietuvos laiku. Tą patį vakarą, apie 19 val. Lietuvos laiku, Mėnulis praslenka maždaug 5° į šiaurę nuo Urano („SkyEye“ duomenys). Šviesus Mėnulio diskas užgožia blyškius objektus, o Uranas kaip tik toks.

Ar verta laukti būtent opozicijos nakties? Nebūtinai. Britų žurnalas „BBC Sky at Night“ palankesne laiko lapkričio 22-osios naktį, kai Mėnulis nuo Urano dar toliau. „EarthSky“ duomenimis, apie +5,6 ryškio planeta išlieka nuo spalio vidurio iki gruodžio vidurio. Po pilnaties Mėnulis kas vakarą teka vis vėliau. Todėl gruodžio pradžioje vakaro valandomis jo šviesos danguje vis mažiau, o Uranas lieka beveik toks pat ryškus.

Debesuotumo prognozę artimiausioms naktims skelbia LHMT (meteo.lt). Be giedro dangaus nepadės net tiksliausias žvaigždėlapis.

Planeta, kurią Herschelis palaikė kometa

Uranas — pirmoji teleskopu atrasta planeta. Williamas Herschelis jį pastebėjo 1781 m. kovo 13 d. savo sode Bate (Anglija) ir iš pradžių manė radęs kometą. Astronomijos apžvalgininkas Davidas Dickinsonas tinklalapyje „Universe Today“ primena, kad iki tol Uranas bent 20 kartų buvo pažymėtas žvaigždėlapiuose kaip paprasta žvaigždė.

Planetos sukimosi ašis pasvirusi maždaug 98°, todėl Saulę ji apskrieja tarsi gulėdama ant šono. Vienintelis prie jos priartėjęs erdvėlaivis — NASA „Voyager 2“, praskridęs 1986 m. Žinomi 29 Urano palydovai, tačiau net ryškiausias iš jų, Titanija, yra vos +13,9 ryškio. „BBC Sky at Night“ nurodo, kad Titanijai ir Oberonui įžvelgti reikia teleskopo, kurio objektyvo skersmuo bent 200–250 mm.

Giedrą vakarą užtenka atsitraukti nuo gatvės žibintų, pro žiūronus susirasti Sietyną ir lėtai slinkti Aldebarano link. Pusiaukelėje tarp jų esanti blyški „žvaigždutė“ iš tiesų yra planeta, nutolusi apie 2,76 mlrd. km.

Taip pat skaitykite