4 radiacijos juostos aplink Žemę vietoj 2 – ESA palydovo duomenys rodo, kas jas perskyrė
Vadovėliuose — dvi Žemės radiacijos juostos. 2024 m. birželį palydovo prietaisas jų suskaičiavo keturias. Toks vaizdas užfiksuotas pirmą kartą, nurodo tyrėjai žurnale „npj Space Exploration“ paskelbtame straipsnyje. Tyrimui vadovavo Viviane Pierrard iš Belgijos karališkojo kosmoso aeronomijos instituto (BIRA-IASB).
Keturių juostų sandara truko neilgai. Tačiau ji parodė, kaip smarkiai stipri Saulės audra gali pertvarkyti dalelių sritis aplink planetą, ir kodėl tai svarbu visiems, kurių įranga skrieja žemoje orbitoje, taip pat ir Lietuvoje kuriamiems palydovams.
Pradžia – 2024 m. gegužės audra, kurios pašvaistė pasiekė net Kanarų salas
Radiacijos juostos — sritys, kuriose Žemės magnetinis laukas sulaiko elektringąsias daleles, atkeliavusias su Saulės audromis ir kosminiais spinduliais. Jas 1958 m. aptiko pirmasis JAV palydovas „Explorer 1“, o pavadintos jos fiziko Jameso Van Alleno vardu. Vidinėje juostoje daugiausia didelės energijos protonų, išorinėje — didelės energijos elektronų.
Įprastą tvarką sujaukė naktį iš 2024 m. gegužės 10-osios į 11-ąją Žemę pasiekusi geomagnetinė audra, t. y. Žemės magnetinio lauko sutrikimas, kurį sukelia Saulės išmesti plazmos debesys. BIRA ją vadina stipriausia per pastaruosius 20 metų, o NASA — pirmąja aukščiausio G5 lygio audra per daugiau kaip du dešimtmečius. Mokslinėje literatūroje ji vadinama Motinos dienos audra.
BIRA duomenimis, tą naktį pašvaistė buvo matoma daugelyje Europos šalių neįprastai žemose platumose, o ESA duomenimis — net Kanarų salose ir Meksikoje. Lietuva yra daugiau kaip 25 platumos laipsniais šiauriau už Kanarų salas, tad pašvaisčių zona tą naktį gerokai peržengė Lietuvos platumas. Kas tuo metu vyko radiacijos juostose, paaiškėjo tik po kelių savaičių.
Dvi juostos tapo keturiomis, nes elektronai išnyko tam tikrose vietose
Duomenis surinko Energetinių dalelių teleskopas (EPT) ESA palydove „PROBA-V“. Nuo 2013 m. jis skrieja maždaug 820 km aukštyje poline, su Saule sinchronizuota orbita. Pagal tyrimą juostų sandara keitėsi taip:
- naktį iš gegužės 10-osios į 11-ąją — audra;
- per kelias dienas ar savaites — trys elektronų juostos;
- iki birželio — keturios juostos;
- rugpjūtį — vėl įprastos dvi.
BIRA paskelbtame grafike keturios smailės aiškiai matyti 2024 m. birželio 27 d. matavimuose. Juose vaizduojami 0,5–0,6 MeV energijos elektronai (MeV, arba megaelektronvoltas, yra dalelių energijos vienetas). Tos pačios grupės straipsnyje žurnale „Atmosphere“ keturių juostų pradžia nurodoma kiek anksčiau — apie gegužės 22 d. Rezultatą, BIRA duomenimis, patvirtino ir „MetOp“ palydovų matavimai.
Juostų padaugėjo ne dėl to, kad atsirado naujų dalelių. Atvirkščiai, tam tikrais atstumais nuo Žemės elektronų sumažėjo. Elektromagnetinės sąveikos išsklaidė juos į atmosferą, ir susidarė nauji tarpai, t. y. sritys su mažai dalelių, kurios perskyrė esamas juostas. Bet ar tai tik vienkartinis atvejis?
Žemės radiacijos juostos persitvarko dažniau, nei rodė ankstesni duomenys
Trijų juostų sandara tyrėjams nėra naujiena: ji užfiksuota 2012 m., o 2024–2026 m. — ne kartą. Viena jų susidarė 2024 m. spalį, praėjus kelioms dienoms po antros pagal stiprumą audros per 20 metų. Per 24-ojo Saulės aktyvumo ciklo maksimumą (šis ciklas baigėsi 2019 m. gruodį) tokios sandaros nebuvo. Tada Saulės dalelės pateko tiesiai į vidinę juostą.
V. Pierrard nuomone, pasikartojantys kelių juostų dariniai gali rodyti, kad pastaruoju metu atsirado „naujų netekimo ar sulaikymo mechanizmų“. Kol kas tai yra tyrėjų prielaida, ne įrodyta išvada. Procesą veikia daug veiksnių: atmosferos dujos, plazma, žaibai ir net žmogaus veikla, pavyzdžiui, ryšio su povandeniniais laivais siųstuvai. Naujosiose juostose įstrigę elektronai per maždaug mėnesį palengva pasislenka, ir grįžta įprastos dvi juostos. Taip lieka iki kitos audros.
Po tos pačios audros papildomų juostų aptiko ir NASA mažasis palydovas „CIRBE“. 2025 m. žurnale „Journal of Geophysical Research: Space Physics“ aprašytos dvi naujos juostos: elektronų ir protonų. NASA duomenimis, birželio audra elektronų juostą sumažino, o rugpjūčio audra ją beveik ištrynė.
Lietuvoje kuriamiems palydovams juostų būklė yra praktinis klausimas
Tokios energijos elektronai ir protonai gali gadinti erdvėlaivių elektroniką ir saulės elementus. Net vienas dalelės smūgis gali sutrikdyti jautrų prietaisą. Tyrimo autoriai primena ir astronautams kylančią riziką, nes didėja tikimybė susirgti vėžiu ir katarakta.
Lietuva čia nėra pašalinė stebėtoja. Pirmuosius Lietuvos palydovus „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“ sukūrė Kauno technologijos ir Vilniaus universitetai, o į orbitą jie iškeliavo 2014 m. Vėliau įkurta „NanoAvionics“ mažuosius palydovus Lietuvoje kuria iki šiol, nors bendrovę įsigijo Norvegijos „Kongsberg Defence & Aerospace“. Nuo 2021 m. Lietuva yra ESA asocijuotoji narė, o „PROBA-V“ priklauso būtent šiai agentūrai.
Redakcijos vertinimu, keturių juostų atvejis rodo, kad radiacinė aplinka orbitoje po stiprios audros gali keistis dar kelias savaites, tad vien audros nakties duomenų nepakanka. Tyrėjai šiuos procesus žada tirti toliau, nes žmonių veiklos kosmose sparčiai daugėja.







