Gruodžio 13–14 d. naktį – Geminidai, vasarį – dvi planetos: ką žiemą rodo Lietuvos dangus
Kuriam reiškiniui šią žiemą verta apsirengti šilčiau ir išeiti iš namų? Žiemos dangus Lietuvoje nuo gruodžio iki vasario siūlo kelis aiškius taikinius: meteorų srautus, ilgiausią metų naktį ir dvi planetas opozicijoje.
Ilgos naktys čia dirba stebėtojo naudai, nes tamsu jau ankstyvą vakarą. Visi laikai toliau nurodyti Lietuvos laiku (žiemą tai UTC+2; UTC – pasaulinis koordinuotasis laikas). Ar dangus bus giedras, parodys tik artimiausių parų debesuotumo prognozė, kurią skelbia LHMT (meteo.lt).
Geminidai: svarbiausia naktis – iš gruodžio 13-osios į 14-ąją
Tarptautinės meteorų organizacijos (IMO) 2026 m. kalendoriuje Geminidų maksimumas numatytas gruodžio 14 d. 14 val. UTC. Lietuvos laiku tai 16 val., kai dar šviesu. Vis dėlto IMO primena, kad per pastaruosius du dešimtmečius šio srauto maksimumai pasitaikydavo plačiame laiko lange – nuo gruodžio 13 d. 23 val. iki gruodžio 14 d. 20 val. Lietuvos laiku. Taigi stebėtojui Lietuvoje svarbiausia naktis iš gruodžio 13-osios į 14-ąją, o atsarginis variantas – gruodžio 14-osios vakaras.
IMO nurodo, kad Geminidų zenitinis valandinis skaičius (ZHR) – 150. Tai teorinis meteorų skaičius per valandą idealiomis sąlygomis, kai radiantas yra zenite, o dangus visiškai tamsus. Arti miesto šviesų jų suskaičiuojama gerokai mažiau. Radiantas – dangaus taškas, iš kurio tarsi išlekia meteorai, – yra Dvynių žvaigždyne, netoli ryškios žvaigždės Kastoro.
Karališkųjų Grinvičo muziejų (RMG) astronomai pažymi, kad tai vienintelis didysis srautas, aktyvus jau prieš vidurnaktį. Meteorai skrieja per visą dangų, todėl tiesiai į radiantą žiūrėti nebūtina. Mėnulis šiemet beveik netrukdo: Amerikos meteorų draugijos (AMS) duomenimis, maksimumo naktį bus apšviesta tik apie 15 % jo disko. Žiūronų nereikia – užtenka plikos akies. Leonidų meteorų srautas maksimumą pasiekė lapkričio viduryje, tad Geminidai – kitas didelis šio sezono srautas.
Ilgiausia metų naktis ir Ursidai po ryškiu Mėnuliu
Žiemos saulėgrįža – gruodžio 21 d. RMG duomenimis, astronominis jos momentas – 20:50 UTC, arba 22:50 Lietuvos laiku. Naktis iš gruodžio 21-osios į 22-ąją yra ilgiausia per metus, po jos dienos pamažu ima ilgėti.
Netrukus maksimumą pasiekia ir Ursidai – srautas, pavadintas pagal Mažųjų Grįžulo Ratų žvaigždyną (lot. Ursa Minor). Šiemet sąlygos prastos. AMS duomenimis, Mėnulis bus apšviestas 89 %, o maksimumo metu paprastai stebima 5–10 meteorų per valandą. Ar verta dėl jų stovėti šaltyje? Nebent tikintis vieno kito ryškesnio meteoro.
Kvadrantidai: trumpas maksimumas sausio 4-osios priešaušryje
AMS prognozuoja, kad Kvadrantidų maksimumas bus 2027 m. sausio 4 d. apie 3:30 UTC, t. y. 5:30 Lietuvos laiku, ir pažymi, kad toks laikas palankus Europai bei vakarų Azijai. Tad stebėti verta naktį iš sausio 3-iosios į 4-ąją, artėjant aušrai. Radiantas yra netoli Jaučiaganio žvaigždyno.
Maksimumas trumpas – AMS duomenimis, trunka apie šešias valandas. Vidutinis valandinis meteorų skaičius tamsiame danguje – apie 25, tarp jų pasitaiko ir ryškių bolidų. Mėnulis – dylantis pjautuvas, apšviestas apie 18 %. Dažniausias trukdis – ne jis, o debesys: AMS primena, kad sausio pradžioje orai dažnai būna prasti.
Vasarį žiemos dangus Lietuvoje rodo Jupiterį ir Marsą opozicijoje
Opozicija – padėtis, kai planeta yra priešingoje Saulei dangaus pusėje: ji teka per saulėlydį, aukščiausiai pakyla apie vidurnaktį ir matoma visą naktį. Japonijos nacionalinės astronomijos observatorijos (NAOJ) duomenimis, Jupiteris opozicijoje bus 2027 m. vasario 11 d. 2:29 Lietuvos laiku, o Marsas – vasario 19 d. 17:51. Abi opozicijas skiria vos aštuonios dienos, o abi planetos tuo metu bus Liūto žvaigždyne, nurodo Vokietijos astronomijos portalas „Sterngucker“.
Tomis naktimis Jupiteris – ryškiausias taškas danguje po Mėnulio. Marsui tai artimiausias priartėjimas prie Žemės iki 2029 m., tačiau planeta tuo metu yra netoli tolimiausio savo orbitos taško nuo Saulės. Todėl jos diskas teleskope nedidelis – Tarptautinės planetų stebėtojų asociacijos ALPO duomenimis, kiek mažiau nei 14 lanko sekundžių (lanko sekundė – 1/3600 laipsnio). Plika akimi abi planetos matyti kaip ryškūs taškai, o Jupiterio debesų juostoms ir Marso paviršiaus detalėms reikia teleskopo.
Lapkričio pabaigoje opozicijoje bus ir Uranas – NAOJ duomenimis, lapkričio 26 d. 0:41 Lietuvos laiku, tačiau jis gerokai blankesnis. Plačiau – Urano opozicija Lietuvos danguje.
Šienpjoviai lydi stebėtoją visą sezoną
Lietuviškai Orionas vadinamas Šienpjoviais, nurodo „Visuotinė lietuvių enciklopedija“. Ten pat rašoma, kad Lietuvoje šis žvaigždynas geriausiai matomas spalio–kovo mėnesiais. Ryškiausios jo žvaigždės – Rigelis (ryškis 0,1) ir Betelgeizė (0,5): kuo ryškio skaičius mažesnis, tuo žvaigždė šviesesnė. Čia yra ir Didysis Oriono ūkas (M42) – ryškiausias emisinis ūkas danguje, kurį švytėti verčia jo centre esančio Trapecijos spiečiaus žvaigždės.
„Live Science“ žiemą laiko geriausiu metų laiku stebėti dangų pro žiūronus ir rekomenduoja 7×50, 8×42 ar 10×50 modelius. Jų užtenka, kad tamsiame danguje atsiskleistų gerokai daugiau nei plika akimi.
Giedrą vakarą užtenka nuvažiuoti toliau nuo gatvės žibintų, leisti akims priprasti prie tamsos ir pirmiausia surasti Šienpjovius. Šalia jų yra Dvyniai – tas pats žvaigždynas, iš kurio gruodį tarsi išlekia Geminidai.







