Neandertaliečių DNR tyrimų kontekstas: neandertaliečio kaukolė iš Le Moustier muziejaus vitrinoje
Gary Todd, CC0, Wikimedia Commons

2 sąsajos ir 1 nerastas ryšys: ką neandertaliečių DNR variantas reiškia mūsų smegenims

Pažiūri į veidrodį ir matai šiuolaikinį žmogų. Bet jei tavo protėviai gyveno Europoje, tavo genome yra ir neandertaliečių DNR – paveldo iš giminaičių, kurie išnyko gerokai anksčiau, nei Lietuvoje atsirado pirmieji žinomi gyventojai.

Lapkričio viduryje JAV nacionalinės mokslų akademijos žurnale PNAS paskelbtas tyrimas rodo, kad bent viena tokia paveldėta atkarpa iki šiol siejasi su smegenų sandara. Ir ne ten, kur būtų galima tikėtis. Tyrimas kelia ir klausimą, kurį lengva praleisti skaitant antraštes apie „mažesnes smegenis“: ar smegenų srities dydis apskritai ką nors sako apie protą?

Keturių DNR raidžių delecija iš neandertaliečių

Tyrimo autoriai – Hugo Zebergas iš Karolinskos instituto Švedijoje ir Svante Pääbo iš Maxo Plancko evoliucinės antropologijos instituto Leipcige, 2022 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas. Jų dėmesio centre – vieta 14-oje chromosomoje, šalia smegenų vystymesi dalyvaujančio DAAM1 geno, kurioje trūksta keturių DNR raidžių (nukleotidų). Tokį pokytį genetikai vadina delecija.

Šis variantas rastas visuose penkiuose išsamiai perskaitytuose neandertaliečių genomuose, bet nerastas nė viename iš dviejų denisoviečių – kitos išnykusios žmonių giminaičių grupės – genomų. Tarp šiuolaikinių žmonių jis aptinkamas tik tiems, kurių protėviai kilę ne iš Afrikos. Autoriams toks pasiskirstymas – svarbus argumentas, kad variantas į mūsų genomą pateko iš neandertaliečių.

Varianto poveikį tyrėjai vertino pasitelkę 1000 genomų projekto ir JK biobanko duomenis. Pastarasis – didelė britų sveikatos duomenų bazė, kurioje kaupiami ir dalyvių smegenų magnetinio rezonanso tyrimų vaizdai.

Mažesnis pleištas ir mažesnė šizofrenijos rizika

Kiekviena varianto kopija siejama su maždaug 0,85 cm³ mažesniu pakaušio skilties tūriu. Skirtumas telkiasi pleište (lot. cuneus) – regos žievės dalyje, kuri atlieka ankstyvąjį regimosios informacijos apdorojimą. Žmonėms, paveldėjusiems variantą iš abiejų tėvų, skirtumas siekia apie 1,7 cm³, t. y. mažiau nei arbatinis šaukštelis. Skaičius mažas. Tačiau PNAS straipsnio autoriai pažymi, kad joks kitas žinomas genetinis variantas pleišto tūrio taip stipriai neveikia.

Antroji sąsaja buvo netikėta, nes tirtas smegenų tūris, o ne psichikos sveikata. Žmonėms, turintiems dvi varianto kopijas, šizofrenijos rizika buvo beveik 10 % mažesnė. Bendras neandertaliečių paveldo kiekis genome tokios tendencijos nerodo, tad sąsaja būdinga būtent šiam variantui.

Šis skaičius – santykinis skirtumas tarp grupių. Jis nereiškia, kad varianto nešiotojai nuo ligos apsaugoti, o kiti – pasmerkti. Tai stebėjimo tyrimas, todėl jis rodo sąsają, ne priežastį. O ar mažesnė regos sritis reiškia ir silpnesnį mąstymą?

Neandertaliečių DNR Europoje ir Lietuvos archeologijos klausimas

Enciklopedijos „Britannica“ duomenimis, Eurazijos gyventojų genofonde neandertaliečių paveldas sudaro apie 1–4 %. Tiriamas variantas aptinkamas tik ne afrikinės kilmės žmonėms, tad jis yra ir Europos genofondo dalis. Kiek jo turi Lietuvos gyventojai, iš šių duomenų nustatyti negalima: 1000 genomų projekte lietuvių imties nėra, o JK biobanką sudaro Didžiosios Britanijos gyventojai.

Archeologija Lietuvoje pasakoja kitą istoriją nei genai. 2011 m. žurnale „Lietuvos archeologija“ Gytis Piličiauskas, Dovydas Jurkėnas ir Thomas Laurat rašė, kad seniausi tuo metu žinomi žmonių pėdsakai Lietuvoje siekia vėlyvojo paleolito pabaigą – maždaug 12 500 metų. Neandertaliečių tuomet jau seniai nebuvo.

Autoriai kėlė hipotezę, kad šios žemės galėjo būti apgyvendintos gerokai anksčiau. 2009 m. lietuvių ir vokiečių mokslininkai tyrė Netiesos atodangą Pietryčių Lietuvoje. Ten rasta Eemo tarpledynmečio – šiltojo laikotarpio prieš paskutinį apledėjimą – ežero dugno nuosėdų ir žuvų kaulų, bet ne žmogaus pėdsakų. Perspektyvia paieškų vieta straipsnyje įvardyta Medininkų plokštikalnė, kurios reljefo ledynas neišardė.

Mažesnė smegenų sritis – ne silpnesnis protas

Su bendrais pažintiniais gebėjimais variantas beveik nesusijęs: reikšmingos sąsajos su intelektu ar išsilavinimu tyrėjai nerado. „Šie rezultatai įspėja netapatinti smegenų srities dydžio su pažintiniais gebėjimais“, – rašo Zebergas ir Pääbo.

Yra ir paradoksas. Antropologai seniai pažymi, kad neandertaliečių kaukolės buvo pailgesnės, o šiuolaikinių žmonių – apvalesnės, ir kad neandertaliečių pakaušio sritis buvo santykinai didesnė. Variantas, siejamas su mažesne pakaušio skiltimi, šiam vaizdui lyg ir prieštarauja. Zebergas, kurį cituoja „ScienceAlert“, atsako, kad vienas neandertaliečių variantas nebūtinai atspindi bendrą jų anatomiją. Kitame genome tas pats DNR pokytis gali veikti kitaip.

Tyrėjai kol kas nenustatė, ar mažesnis pleištas ir mažesnė šizofrenijos rizika susiję tarpusavyje. Redakcijos vertinimu, vertingiausia šio tyrimo dalis – ne skambi žinia apie „mažesnes smegenis“, o priminimas, kad mažesnė smegenų sritis savaime nereiškia silpnesnio mąstymo.

Taip pat skaitykite