Kvantine fizika besidomintiems – FTMC fizikai su kolegomis įminė deimanto defektų mįslę
Deimanto plokštelė, kurioje yra daugybė mikroskopinių kvantinių jutiklių, apšviečiama trumpu lazerio impulsu. Dalis jutiklių tą akimirką netenka elektrono ir nustoja veikti. Vieni atsigauna per kelias milijardąsias sekundės dalis, kiti – tik po kelių valandų.
Kodėl skirtumas toks didžiulis, fizikams ilgai nebuvo aišku. Žurnale „Physical Review Letters“ 2026 m. rugsėjo 22 d. paskelbtame tyrime pateikiamas atsakymas – kvantinis tuneliavimas deimante. Darbą atliko Vilniaus Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC), Kalifornijos universiteto Santa Barboje (JAV) ir Makso Planko polimerų tyrimų instituto (Vokietija) mokslininkai.
Be papildomo elektrono deimanto jutiklis neveikia
Tyrėjai nagrinėjo azoto vakansijos (NV) centrą. Tai deimanto kristalo defektas: vieną anglies atomą pakeičia azoto atomas, o šalia lieka tuščia vieta. Toks defektas gali veikti kaip kubitas, t. y. kvantinio kompiuterio informacijos vienetas, arba kaip itin jautrus magnetinio lauko jutiklis. Bet tik tada, kai jame yra papildomas elektronas.
Elektronų deimante suteikia pavieniai azoto atomai. Bėda ta, kad jie savo elektronus laiko labai stipriai. Įprastuose puslaidininkiuose elektroną išlaisvina šiluma, o deimante, kaip nurodoma Kalifornijos universiteto Santa Barboje pranešime, jos tam neužtenka. Kaip tuomet elektronas pasiekia NV centrą?
Kvantinis tuneliavimas deimante: barjeras, kurio klasikinė fizika neleistų įveikti
Tyrėjų atsakymas – tuneliavimas. Taip vadinamas kvantinis reiškinys, kai dalelė prasiskverbia pro energijos barjerą, nors pagal klasikinę fiziką tam jai trūksta energijos. Šiuo atveju elektronas tiesiogiai pereina iš azoto atomo į NV centrą.
Pereinant išsiskiria energijos perteklius, kurį kažkas turi sugerti. Kompiuteriniai modeliavimai parodė, kas tai daro. Azoto atomas deimante turi vieną nutrūkusią jungtį su anglies atomu. Atidavus elektroną, ši jungtis atsikuria, o energija virsta kristalo gardelės virpesiais, kitaip tariant, šiluma. FTMC fizikas dr. Lukas Razinkovas, kurio žodžius cituoja universiteto pranešimas, pažymi, kad azoto atomas būtent tokį energijos kiekį sugeria stebėtinai efektyviai.
Lazerio impulsai ir maždaug milijardą kartų ilgesnis stebėjimas
Teoriją reikėjo patikrinti eksperimentu. Matavimo sistemą sukūrė dr. Ronaldo Ulbrichto grupė Makso Planko institute. Raudono lazerio impulsas pašalindavo elektronus iš NV centrų, o antras, labai silpnas nuolatinis lazerio spindulys eidavo per deimantą į detektorių. Atgavę elektronus centrai vėl imdavo sugerti šviesą, ir pagal tai buvo matuojamas jų atsistatymas.
Įprasti tokie matavimai seka procesus, trunkančius milijardąsias sekundės dalis. Šiam tyrimui reikėjo stebėti maždaug milijardą kartų ilgiau: nuo nanosekundžių iki sekundžių. Lemiamas buvo vienas rezultatas. Keičiant temperatūrą nuo artimos absoliučiajam nuliui iki kambario, atsistatymo greitis išmatuojamai nesikeitė. Jei elektroną išlaisvintų šiluma, temperatūra turėtų būti svarbi, o tuneliavimui ji įtakos neturi.
Atstumas tarp atomų lemia, ar laukti nanosekundes, ar valandas
Tuneliavimo tikimybė sparčiai mažėja didėjant atstumui tarp azoto atomo ir NV centro. Universiteto pranešime pateikiami skaičiai: jei azoto atomas yra maždaug 2 nm atstumu (tai apie tuziną atomų), NV centras atsistato per kelias nanosekundes. Kai atstumas viršija maždaug 5 nm, tai gali užtrukti valandas ar ilgiau.
Azoto atomai deimante išsibarstę atsitiktinai, todėl to paties kristalo centrai atsigauna labai skirtingu greičiu. Azoto gausiuose deimantuose beveik visi NV centrai atsistato per sekundės dalį. Labai gryname deimante, kuriame milijonui anglies atomų tenka vienas azoto atomas, modelis prognozuoja, kad dauguma centrų neatsistatys net po valandos.
Kvantiniams prietaisams tai rimta kliūtis, nes laukdamas elektrono NV centras neveikia. Autoriai mano, kad tikslingai išdėstyti azoto ar kitų priemaišų atomai galėtų tokius centrus stabilizuoti.
FTMC tyrimas, skirtas Audriaus Alkausko atminimui
Teorinę darbo dalį inicijavo FTMC fizikas dr. Audrius Alkauskas, vadovavęs centro elektroninės struktūros tyrimų grupei „Puntukas“. FTMC duomenimis, mokslininkas mirė 2023 m. gegužę, eidamas 46-uosius metus, ir tyrimo pabaigos nesulaukė. „Physical Review Letters“ publikacija skirta jo atminimui. Tarp tyrimą finansavusių organizacijų – Lietuvos mokslo taryba ir Europos Sąjunga.
Kvantinio tuneliavimo deimante reikšmė gali neapsiriboti viena medžiaga. Tyrėjai mano, kad toks pat mechanizmas gali veikti ir ten, kur stipriai surišti defektai keičiasi elektronais be šilumos pagalbos: šviesos diodų liuminoforuose, spinduliuotę registruojančiuose kristaluose, elektronikos lustų izoliaciniuose sluoksniuose. „Deimantas – atvejis, kurį galėjome išmatuoti, tačiau klausimas gerokai platesnis nei vienas defektas vienoje medžiagoje“, – pranešime sako prof. Chrisas Van de Walle. Ar tas pats mechanizmas veikia ir kitose medžiagose, turės parodyti tolesni matavimai.


