Teleskopas Euclid: melsva stebėjimų mozaika su žvaigždėmis, galaktikomis ir dulkių debesimis pietiniame danguje
Archyvinė nuotrauka: Teleskopo „Euclid“ stebėjimų mozaika pietiniame danguje. European Space Agency, CC BY-SA 3.0 igo, Wikimedia Commons

3 skaičiai iš ESA teleskopo „Euclid“ duomenų – ir viena galaktika, kurią galima rasti iš Lietuvos

Pakeli akis į Didžiuosius Grįžulo Ratus giedrą naktį, ir tarp ryškiųjų žvaigždžių atrodo tuščia. Tamsu, vienas kitas blankus taškelis. Teleskopas „Euclid“ tokiuose iš pirmo žvilgsnio tuščiuose dangaus plotuose užfiksavo daugiau kaip 900 mln. galaktikų – tiek jų Europos kosmoso agentūra (ESA) suskaičiavo pirmajame dideliame misijos duomenų rinkinyje.

Rinkinys „DR1-Foundation“ paskelbtas 2026 m. lapkričio 12 d. Jį lengva palaikyti dar viena gražių kosmoso nuotraukų porcija. Tai klaidingas įspūdis: svarbiausia čia ne vaizdai, o statistika, iš kurios bus braižomas trimatis Visatos žemėlapis. O viena iš kartu paskelbtose nuotraukose užfiksuotų galaktikų tamsią naktį pasiekiama net su žiūronais iš Lietuvos.

Trylika mėnesių stebėjimų ir 1,7 mln. GB duomenų

ESA duomenimis, rinkinys apima maždaug 13 mėnesių stebėjimų. Teleskopas į kosmosą iškeltas 2023 m. liepos 1 d., tad tai pirmasis toks didelis jo duomenų paketas. Plačiosios apžvalgos („Euclid Wide Survey“) dalis dengia apie 1 900 kvadratinių laipsnių dangaus. ESA tai prilygina maždaug 9 500 pilnaties disko plotų.

Skamba įspūdingai, bet čia ir pirmasis kontrastas. Tai tik apie 14 % ploto, kurį misija ketina ištirti per maždaug šešerius darbo metus, o visas planas – trečdalis dangaus. Leideno universiteto astronomas Koenas Kuijkenas pažymi, kad vienas „Euclid“ kadras apima daugiau kaip 100 kartų didesnį dangaus plotą nei „Hubble“ ar „James Webb“ kadras. Duomenų jau dabar – apie 1,7 mln. gigabaitų: kalibruoti vaizdai, objektų katalogai ir daugiau kaip 160 mln. šaltinių spektrų. Spektras – pagal bangos ilgį išskaidyta šviesa, iš kurios nustatoma objekto sudėtis ir atstumas iki jo.

Trys skaičiai, kurie svarbesni už gražias nuotraukas

ESA pranešime išskiriamos trys objektų grupės:

  • daugiau kaip 900 mln. galaktikų – tai katalogo dydis, o ne tiek naujai atrastų galaktikų;
  • apie 15 000 stipraus gravitacinio lęšio kandidatų; gravitacinis lęšis – reiškinys, kai arčiau esančios galaktikos ar jų spiečiaus masė išlenkia ir sustiprina toliau esančios galaktikos šviesą;
  • daugiau kaip 60 mln. kvazarų kandidatų; kvazaras – itin ryškus tolimos galaktikos branduolys, kurio centrinė juodoji skylė ryja aplinkinę medžiagą.

Žodis „kandidatai“ čia esminis: tikroji šių objektų prigimtis dar turės būti patvirtinta. Kodėl tada jie tokie svarbūs? Lęšiai leidžia pasverti galaktikas kartu su jų nematoma medžiaga ir pažvelgti į objektus, kurie be tokio gamtinio padidinamojo stiklo būtų per blankūs. Leideno universiteto pranešime nurodoma, kad dalis rinkinio galaktikų egzistavo, kai Visatai buvo apie 700 mln. metų, arba maždaug 5 % dabartinio jos amžiaus. Ieškoti lęšių gali padėti ir ne astronomai – piliečių mokslo projekte „Space Warps“ platformoje „Zooniverse“.

Galaktika M81 iš „Euclid“ kadro pasiekiama ir Lietuvos danguje

O kas iš viso to stebėtojui Lietuvoje? Vienoje kartu su rinkiniu paskelbtų nuotraukų užfiksuota galaktikų grupės M81 šerdis: didelė spiralinė galaktika M81, mažesnė NGC 3077 ir daugybė tolimų galaktikų fone. NASA duomenimis, M81 yra Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyne, maždaug už 11,6 mln. šviesmečių (šviesmetis – atstumas, kurį šviesa nuskrieja per metus). Pro žiūronus ji atrodo kaip blanki šviesos dėmelė, o nedidelis teleskopas jau išskiria jos centrinę dalį.

Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, iš Lietuvos matomi visi šiaurinio dangaus pusrutulio žvaigždynai, tad šios galaktikos galima ieškoti ir čia. Reikia giedro dangaus ir tamsios vietos toliau nuo miesto šviesų; debesuotumo prognozę skelbia LHMT (meteo.lt). NASA geriausiu M81 stebėjimo metu nurodo balandį. Kaimyninei NGC 3077 įžiūrėti jau prireiks maždaug 15–20 cm skersmens teleskopo, o „Euclid“ lęšiai ir kvazarai mėgėjiškiems prietaisams yra per blankūs.

Teleskopas „Euclid“ dar neatsakė į pagrindinį savo klausimą

Galaktikų skaičius – ne pagrindinis misijos tikslas. Leideno universiteto pranešime primenama, kad žvaigždės, planetos ir galaktikos sudaro tik apie 5 % Visatos. Tamsioji materija sudaro apie 27 %, o tamsioji energija, kuri, manoma, greitina Visatos plėtimąsi, – apie 68 %. Šio universiteto profesorė Alessandra Silvestri pripažįsta, kad mokslininkai vis dar nesupranta, iš ko sudaryta 95 % Visatos.

Šis rinkinys atsakymo neduos. Jame dar nėra silpno gravitacinio lęšio matavimų – vos pastebimų tolimų galaktikų formos iškraipymų, iš kurių sprendžiama, kaip pasiskirsčiusi nematoma materija. Be jų išsamios kosmologinės analizės kol kas neįmanomos.

Visą pirmąjį duomenų rinkinį planuojama paskelbti 2027 m. viduryje, nors šios datos dar gali keistis. Pirmųjų kosmologinių analizių ir gravitacijos patikrinimų kosminiais mastais, pasak Leideno universiteto, laukiama 2027 m. birželį.

Taip pat skaitykite