Misija BepiColombo: vienas ant kito sumontuoti zondo moduliai su sidabrine izoliacija ESA bandymų salėje
European Space Agency, CC BY-SA 3.0 igo, Wikimedia Commons

Lapkričio 21-ąją – „BepiColombo“ manevras prie Merkurijaus: kada planetos ieškoti Lietuvos danguje

Kodėl iki Merkurijaus, artimiausios Saulei planetos, skristi tenka daugiau nei aštuonerius metus? Europos ir Japonijos misija „BepiColombo“ šį kelią baigia šeštadienį, lapkričio 21-ąją, kai turi įskristi į Merkurijaus orbitą. Tą pačią dieną prieš saulėtekį pačios planetos galima ieškoti ir Lietuvos danguje.

Zondas iškeliavo 2018 m. spalio 20 d. raketa „Ariane 5“. Kelias nebuvo tiesus: zondas daug kartų apskriejo Saulę, o planetų trauka jį po truputį stabdė. Dabar liko paskutinis ruožas. Europos kosmoso agentūra (ESA) jį vadina viena sudėtingiausių planetos pasiekimo sekų, kokias ji yra bandžiusi.

Įskrydis į orbitą numatytas 20:24 Lietuvos laiku

ESA operacijų centras lapkričio 20 d. paskelbė, kad įskrydžio į Merkurijaus orbitą manevras numatytas šeštadienį 19:24 Vidurio Europos laiku. Lietuvos laiku tai 20:24. Įskrydis į orbitą – variklių įjungimas, kuris sulėtina zondą tiek, kad jį pagautų planetos trauka. Tai planas, todėl laikas dar gali keistis.

Į orbitą abu moksliniai zondai turi įskristi dar sukabinti: ESA sukurtas MPO ir Japonijos kosmoso agentūros JAXA zondas „Mio“. Elektrinių variklių modulis MTM, kuris juos atgabeno, atsiskyrė dar rugsėjo 3 d., kai iki Žemės buvo daugiau kaip 200 mln. km. Įskrydžio eigą ESA žada komentuoti iš misijos valdymo centro ESOC Darmštate (Vokietija) savo operacijų paskyroje socialiniame tinkle X.

Paties zondo iš Žemės įžiūrėti neįmanoma. O ką tą dieną gali stebėtojas Lietuvoje?

Tą patį rytą Merkurijaus galima ieškoti Lietuvos danguje

Naktį į lapkričio 21-ąją, apie 2 val. Lietuvos laiku (0 val. UTC – pasaulinio koordinuotojo laiko), Merkurijus pasiekia didžiausią vakarinę elongaciją, t. y. didžiausią kampinį atstumą į vakarus nuo Saulės. Leidinio „EarthSky“ duomenimis, tada jį nuo Saulės skirs apie 20°, o jo regimasis ryškis bus –0,6 (kuo mažesnis skaičius, tuo šviesesnis objektas). Šis ryto matomumo laikotarpis palankiausias Šiaurės pusrutulio stebėtojams.

Pagal „timeanddate.com“ duomenis, lapkričio 21 d. Vilniuje Merkurijus teka 05:57, o Saulė – 08:00. Kituose Lietuvos miestuose šie laikai skiriasi keliomis minutėmis. Planetos verta ieškoti šviesėjančiame danguje žemai rytinėje pusėje, ten, kur netrukus patekės Saulė. Reikia atviro horizonto be medžių ir pastatų. Debesuotumo prognozę skelbia LHMT (meteo.lt).

Žiūronai gali padėti rasti planetą prieblandoje, bet juos būtina nuleisti dar prieš saulėtekį – į Saulę per žiūronus žiūrėti negalima. Gerokai ryškesnė Venera teka anksčiau, 04:36, tad jų nesupainiokite. Plačiau – Merkurijus lapkričio ryto danguje.

Iki Merkurijaus reikia daugiau energijos nei iki Plutono

Atstumas čia ne svarbiausias. ESA aiškina, kad milžiniška Saulės trauka zondą nuolat greitina, todėl įsitvirtinti stabilioje orbitoje aplink Merkurijų reikia daugiau energijos nei skrydžiui iki Plutono. Kad nereikėtų neįmanomo kuro kiekio, misija atliko devynis gravitacinius manevrus. Tai praskridimai pro planetas, kurių trauka keičia zondo greitį ir kryptį: vienas pro Žemę, du pro Venerą ir šeši pro patį Merkurijų.

Kelionė užsitęsė ir dėl gedimo. Kai elektros tiekimo problema apribojo jonų variklių galią, 2024 m. rugsėjį maršrutas buvo perplanuotas. Atvykimas nusikėlė iš 2025 m. gruodžio į 2026 m. lapkritį.

Misija „BepiColombo“ – pirmieji du zondai Merkurijaus orbitoje vienu metu

Iki šiol Merkurijų iš orbitos tyrė tik NASA zondas „Messenger“. ESA nurodo, kad „BepiColombo“ bus pirmoji misija, vienu metu išvedusi į orbitą aplink Merkurijų du erdvėlaivius. Darbai padalyti: MPO tirs planetos paviršių, sudėtį ir vidinę sandarą, o „Mio“ – magnetinį lauką, magnetosferą ir egzosferą. Egzosfera – itin retas dujų apvalkalas, kuris Merkurijui atstoja atmosferą. Darbo sąlygos ekstremalios: ESA duomenimis, planetos paviršius įkaista iki 450 °C.

Šeštadienio manevras – dar ne pabaiga. Pagal ESA tvarkaraštį MPO ir „Mio“ turi atsiskirti gruodžio 9–10 d., o gruodžio 16 d. MPO turi nusimesti „Mio“ apsauginį skydą nuo Saulės ir jungiamąją konstrukciją MOSIF. Mokslinius stebėjimus planuojama pradėti 2027 m. balandį. Kaip ir kitų kosminių misijų terminai, šios datos dar gali keistis.

Taip pat skaitykite