2,8 mlrd. objektų kataloge „Gaia“ DR4 – teleskopo, kurio duomenimis remiasi ir Lietuvos astronomai
Teleskopas „Gaia“ išjungtas dar 2025 m. kovą. Išsamiausias jo katalogas „Gaia“ DR4 tik baigiamas ruošti: Europos kosmoso agentūra (ESA) planuoja jį paskelbti 2026 m. gruodžio 2 d. apie 13 val. Lietuvos laiku. Net ir tada jame bus tik dalis to, ką teleskopas surinko.
Toks atotrūkis turi priežastį. Milijardų žvaigždžių matavimus paversti patikimu katalogu užtrunka metų metus. Lietuvai ši misija nėra svetima: „Gaia“ užfiksuotu signalu rėmėsi ir Vilniaus universiteto astronomai, 2025 m. pristatę naują planetą.
66 mėnesiai ir 2,8 mlrd. objektų viename leidime
ESA „Gaia“ biuleteniuose nurodoma, kad DR4 remiasi pirmaisiais 66 stebėjimų mėnesiais, t. y. maždaug 5,5 metų, ir apima apie 2,8 mlrd. šaltinių. Duomenų apimtis – apie 400 TB, o dokumentacija viršija 2 500 puslapių. Varšuvos PJATK (Lenkų ir japonų informacinių technologijų akademijos) pranešime minimi 500 TB ir daugiau kaip 140 lentelių. Skaičiai nesutampa, todėl tikslius duomenis teks tikrinti paskelbimo dieną.
Svarbiausia naujovė vis dėlto ne kiekis. ESA teigia, kad pirmą kartą leidime bus visi misijai numatyti duomenų produktai. PJATK pranešime pabrėžiama, kad bus paskelbtas ir visas per tuos 66 mėnesius surinktų matavimų rinkinys, t. y. kiekvieno objekto matavimai atskirais momentais, o ne vien jų vidurkiai. Astrometrijai, tiksliam žvaigždžių padėčių ir judėjimo matavimui, tai esminis skirtumas.
Kam reikalingi pavieniai matavimai? Iš jų matyti, ar žvaigždė vos pastebimai svyruoja. Toks svyravimas gali išduoti nematomą palydovą – planetą, kitą žvaigždę ar juodąją skylę. PJATK teigimu, tą pačią dieną mokslininkai visame pasaulyje paskelbs daugiau kaip 60 atradimų, tarp jų – dešimtis naujų juodųjų skylių ir tūkstančius planetų už Saulės sistemos ribų. Kiek iš jų bus patvirtinti objektai, o kiek – tik kandidatai, paaiškės iš pačių publikacijų. Kaip juodoji skylė gali atsirasti be ryškaus pėdsako, svarstoma ir straipsnyje apie juodąją skylę be supernovos.
Antroji duomenų pusė – ne anksčiau kaip 2030 m. pabaigoje
„Gaia“ dangų skenavo daugiau nei dešimtmetį. ESA duomenimis, per tą laiką atlikta daugiau kaip trys trilijonai stebėjimų. 2025 m. kovo 27 d. skrydžių valdymo komanda teleskopą pasiuntė į galutinę orbitą aplink Saulę ir išjungė.
Taigi DR4 – tik tarpinis rezultatas. Visų 10,5 metų duomenimis paremtą leidimą DR5 ESA žada ne anksčiau kaip 2030 m. pabaigoje. Kita vertus, PJATK pažymi, kad DR4 aprėpia beveik dvigubai ilgesnį laikotarpį nei 2022 m. paskelbtas DR3, o ilgesnė matavimų eilutė leidžia aptikti lėtesnius ir silpnesnius svyravimus. „Gaia“ matavo mūsų Galaktiką iš vidaus, o kitas ESA teleskopas „Euclid“ kartografuoja tolimas galaktikas.
Vilniaus universiteto astronomai ir „Gaia“ užfiksuota planeta
Kaip „Gaia“ signalas virsta atradimu, parodė Lenkijos ir Lietuvos tyrėjų komanda. 2025 m. žurnale „Astronomy & Astrophysics“ jie aprašė planetą AT2021uey b. Apie įvykį 2021 m. perspėjo „Gaia“ ir antžeminiai apžvalginiai teleskopai ZTF bei ASAS-SN. Planeta aptikta mikrolęšiavimo metodu: arčiau esančio objekto gravitacija trumpam sustiprina tolimesnės žvaigždės šviesą, panašiai kaip lęšis.
Vilniaus universiteto (VU) duomenimis, tai dujinis milžinas, maždaug 1,3 karto masyvesnis už Jupiterį. Jis nutolęs apie 3 262 šviesmečius (šviesmetis – atstumas, kurį šviesa nuskrieja per metus) ir aplink nedidelę vėsią M nykštukę apsisuka per 4 170 dienų. VU docentės Editos Stonkutės teigimu, tai tik trečioji stebėjimų istorijoje planeta, aptikta taip toli nuo Galaktikos centrinio sustorėjimo.
Lietuvos grupei vadovavo dr. Marius Maskoliūnas, o bendram projektui Lietuvoje – E. Stonkutė. Pasak VU, projektą pasiūlė Varšuvos universiteto astronomijos observatorijos prof. Łukaszas Wyrzykowskis. Projekto tikslas – analizuoti „Gaia“ duomenis, juos tikrinti ir papildyti antžeminiais stebėjimais, kuriems tinka Molėtų astronomijos observatorijos teleskopai. Tas pats mokslininkas gruodžio 2 d. skaitys viešą paskaitą PJATK rengiamame DR4 pristatyme Varšuvoje. O Molėtų observatorija 2025 m. kovo 30 d. kvietė į viešą atsisveikinimo su „Gaia“ renginį.
Gruodžio 2-ąją „Gaia“ DR4 taps viešas
ESA biuleteniuose skelbiamas toks planas (Lietuvos laiku): „Gaia“ archyvas nuo lapkričio 25 d. 13 val. neveiks, o gruodžio 2 d. 13 val. jis vėl atsidarys jau su DR4. Pranešimas spaudai numatytas 11 val., pagrindinė ESA transliacija – 15:45–17:30. Duomenys bus prieinami per „Gaia“ archyvą ir partnerių duomenų centrus. Planuojamas valandas ESA dar gali patikslinti.
Redakcijos vertinimu, AT2021uey b istorija iškalbingesnė už 2,8 mlrd. objektų skaičių: „Gaia“ duomenys virsta atradimais ir tada, kai prie jų dirba nedidelių šalių tyrėjai. Kiek tokių radinių slypi DR4 matavimų eilutėse, paaiškės tik po gruodžio 2-osios.







