Kamanių patinai: žemūninės kamanės patinas ant baltų žiedų kekės tarp šviesiai žalių lapų
Charles J. Sharp, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

3 tyrimo išvados apie kamanių patinus, kurie ilgai buvo laikomi tik poruotojais

Kamanių patinai turi prastą reputaciją: išsirita, susiranda jauną motinėlę, susiporuoja – ir tiek. Perais, atrodo, rūpinasi kitos šeimos narės.

Žurnale „Royal Society Open Science“ paskelbtas Kalifornijos universiteto Riversaide (UCR, JAV) entomologų tyrimas šį įvaizdį pataiso. Laboratoriniuose lizduose patinai šildė perus – besivystančius jauniklius, o motinėlės šalia jų greičiau pradėjo dėti kiaušinius. Lietuvai tai ne svetima tema: „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ duomenimis, čia gyvena 24 kamanių rūšys. Lapkritį jų sezonas jau baigėsi, tad naujieną patikrinti savo sode bus galima tik kitą vasarą.

Terminė kamera parodė: patinų krūtinė įkaista iki 34,8 °C

Pirmoji išvada atsirado atsitiktinai. Meghan Moore iš UCR Entomologijos katedros visai kitam eksperimentui fotografavo kamanių lizdus termine kamera ir pastebėjo, kad perus šildo ir patinai. Jie buvo įsitaisę ant perų įprasta šildymo poza.

Skaičiai tai patvirtino. UCR pranešime nurodoma, kad perus šildančių patinų krūtinės temperatūra siekė apie 34,8 °C, o įprastai ji būna apie 31 °C. Vadinasi, patinai ne šiaip sėdėjo – jie aktyviai gamino šilumą. Motinėlės perus šildė aukštesne temperatūra nei patinai. Meghan Moore spėja, kad žemesnė temperatūra galbūt padeda patinams išsaugoti spermos gyvybingumą, tačiau tai dar nepatvirtinta.

Panašų elgesį dar 1985 m. žurnale PNAS aprašė Sydney Cameron iš Ilinojaus universiteto Urbanoje-Šampeine. UCR teigimu, tas darbas ilgai liko beveik nepastebėtas.

Su patinais motinėlės pradėjo dėti kiaušinius dvigubai greičiau

Kad patikrintų, ar tai ne atsitiktinumas, tyrėjai įrengė laboratorinius lizdus. Kiekviename buvo apvaisinta motinėlė ir nė vieno, vienas, trys arba penki patinai, darbininkių – nė vienos. Maždaug mėnesį lizdai stebėti termine kamera: fiksuota šildymo poza, kiaušinių dėjimo sparta ir perų skaičius.

Iš to – antroji ir trečioji išvados. Motinėlės, gyvenusios kartu su patinais, kiaušinius pradėjo dėti maždaug dvigubai greičiau. Jų lizduose galiausiai buvo iki 1,5 karto daugiau perų nei lizduose be patinų. Mažesniame papildomame bandyme patinai šiek tiek rūpinosi perais net tada, kai lizde buvo ir darbininkių.

Bet ar laboratorijoje matytas elgesys kartojasi ir laukinėje gamtoje?

Kamanių patinai laukinėje gamtoje – dar atviras klausimas

Patys tyrimo autoriai pabrėžia, kad sąlygos buvo dirbtinės. Patinai negalėjo palikti lizdų, o kiek laiko jie išbūna laukiniuose kamanių lizduose, nežinoma. Neaišku ir tai, kodėl patinai apskritai padeda ir kiek energijos jiems tai kainuoja.

Kitais tyrimais komanda planuoja išsiaiškinti, ar rūpinimasis perais kaip nors paveikia patinų organizmą. Hollis Woodard iš UCR, kartu su Meghan Moore atlikęs laboratorinius bandymus, atvirą klausimą apibendrino trumpai: „Kokia to kaina?“

Lietuvoje – 24 kamanių rūšys ir sezonas, kuris jau baigėsi

„Visuotinė lietuvių enciklopedija“ nurodo, kad pasaulyje yra apie 500 kamanių rūšių. Lietuvoje jų 24, o dvi – Bombus confusus ir Bombus pomorum – įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Kamanių šeimos ciklas trumpas. Pavasarį peržiemojusi apvaisinta motinėlė iš sausų augalų liekanų įsirengia lizdą, sulipdo vaško korį ir deda kiaušinius. Pirmiausia išsirita darbininkės, vėliau – patinai, kurie poruojasi su jaunomis motinėlėmis. Rudenį senoji motinėlė, darbininkės ir patinai žūva. Žiemą išgyvena tik apvaisintos jaunos motinėlės, pasislėpusios po samanomis, kelmuose ar plyšiuose.

Ar UCR rezultatai tinka ir Lietuvoje gyvenančioms rūšims, kol kas neaišku. Tyrimas atliktas JAV laboratorijoje, o jo autoriai nežino net to, kiek laiko patinai praleidžia laukiniuose lizduose.

Tvarkant sodą rudenį verta prisiminti, kad samanose, kelmuose ir plyšiuose dabar žiemoja apvaisintos kamanių motinėlės. Pavasarį iš jų prasidės naujos šeimos – o kartu ir naujas klausimas, kiek prie jų auginimo prisideda patinai.

Taip pat skaitykite